Kaip sumažinti išlaidas? 10 dalykų, kuriems neturėtum švaistyti savo pinigų!

Informacja atnaujinta: 2025 18 liepos

Straipsnį parašė žmogus

Kai tavo atlyginimas pradeda augti, atrodo, jog santaupų ir investavimo apimtys taip pat turėtų proporcingai didėti. Bet dauguma žmonių šioje vietoje stebi, kaip pinigai tiesiog dingsta tarsi į vandenį ir kažkokiu magišku būdu tų papildomų finansinių išteklių nelieka. Tad kur problema?

Šioje vietoje skiriu 3 pagrindinius aspektus – gyvenimo būdo infliacija, finansų planavimo spragos ir, be abejo, pinigų ištaškymas dalykams, kurie tau neduoda realios pridėtinės vertės.

Kadangi tokių dalykų gali būti šimtai, šiandien papasakosime, kaip sumažinti išlaidas ir atlaisvinti lėšų saviems tikslams. Sužinosi, apie 10 dažniausiai pasitaikančių finansų „valgytojų“, kuriuos efektyviai peržiūrėjus net nustebsi, kiek papildomų pajamų atsirado tavo investavimo tikslams ir kasdienių išlaidų poreikiams. Dar kart įsitikinsi, kad finansų valdymas ir efektyvus taupymas yra svarbi sėkmės dalis!

Peržiūrėkite savo vartojimo įpročius

Pirmasis žingsnis, nuo kurio prasideda kelias, kaip sumažinti išlaidas, yra aiškus savo pajamų ir išlaidų supratimas. Dažniausiai nutinka taip: žinome, kiek uždirbame, bet kur išleidžiame – lieka paslaptis net patiems sau. Net ir nedideli kasdieniai pirkimai per metus pavirsta didelėmis sumomis. Rekomenduojame pradėti nuo paprastos, realios biudžeto lentelės. Skaičiuokite tiek grynus pinigus, tiek elektroninius mokėjimus. Mes savo komandai siūlome kartą per savaitę ar mėnesį peržvelgti, kur pinigai „išbėga”. Tai skatina sąmoningumą ir padeda greičiau pastebėti perteklinius pirkinius.

Naudinga daugiau apie biudžeto valdymą sužinoti straipsnyje 3 būdai valdyti savo biudžetą.

Mažinkite kasdienio gyvenimo išlaidas

Viskas tvarkoje, jei nori kartais pasimėgauti kitokiais skoniais ar tiesiog su kolegomis pakeisti aplinką. Bet jei ne naminį maistą pietums valgai kasdien… Skriaudi savo piniginę. Paskaičiuokime ir įvertinkime viską išsamiai!

1. Kasdieniai verslo pietūs

Tarkime, kad vidutinis lietuvis, atmetus visus savaitgalius, atostogas ir šventes dirba 20 dienų per mėnesį, arba 240 dienų per metus. Ir jei kasdien visas tas dienas pietauji restoranuose ar užkandinėse, vidutiniškai pietums gali laisvai palikti ir 10 eurų per dieną. Aišku, pietų kaina gali labai skirtis, bet bendrai manau, kad 10 eurų yra geras vidurkis. Tad jei taip išlaidauji kasdien, per mėnesį vien dienos pietums išleidi apie 200 eurų. O tai jau sudaro apie 15 proc. nuo 1350 eur. vidutinės lietuviškos algos!

Kadangi maždaug 200 eurų apskritai yra mėnesinis didelės dalies investuotojų biudžetas, tikrai patariu peržiūrėti maisto išlaidų vietą ir pagalvoti apie tokias alternatyvas, kaip priešpiečių dėžutės ir gaminimas namie! Pradėjus sąmoningiau žiūrėti į mitybą, dažnu atveju tokiu sprendimu džiaugsis ne tik tavo piniginė, bet ir sveikata!

2. Iš anksto planuok maisto pirkimus

Kad jau pradėjom nuo maisto patarimų, serviruoju dar vieną šia tema. Patariu iš anksto planuoti maisto pirkimus, kad netektų dalies krepšelio išmesti šiukšliadėžėn… Lietuva yra tikrai labai kontrastinga šalis. Iš vienos pusės, oficialių vidutinių atlyginimų ir kainų santykis yra labai prastas. Vien 2022 m. kas penktas gyventojas pateko į vadinamą skurdo rizikos grupę. Iš kitos pusės, pastaruoju metu vienas žmogus Lietuvoje įvairiomis formomis kasmet išmeta apie 70 kg. maisto. Tai ne tik atrodo amoraliai, bet ir bereikalingai kerta per švaistūno piniginę.

Pastebėjus, kad dažnai išmeti gendančius nepanaudotus produktus, situaciją gali nesunkiai pataisyti. Elementariausi veiksmai – sudaromi išankstiniai pirkinių sąrašai, nusistatytas ir reguliariai peržiūrimas maisto biudžetas kiekvienam mėnesiui bei preliminarus maisto gaminimo planavimas. Tai padės ne tik sumažinti išmetamo maisto kiekį, bet ir apskritai optimizuoti išlaidas. Kitaip sakant, taupysi ir dar prisidėsi prie geresnės planetos ateities.

3. Neišlaidauk „dizainerių“ rūbams

Jei nori tikrai sukaupti turtus, o ne tik imituoti finansinę laisvę, bent kuriam laikui mesk iš galvos populiariais prabangos ženklais pasipuošusius drabužius. Tikrai žinai, apie ką kalbu. Apie visas Gucci kelnes už 1500 ir Chanel palaidines už 2500 eurų. Nenormalu, jei pusę ar visą vidutinę algą palieki drabužiams, o investavimui atidedi 100-200 eurų.

Atmink, apranga pirmiausia turi būti tvarkinga ir kokybiška bei patogi. Tikrai gali rasti gražių ir kokybiškų marškinių už 30 eurų. Kokybe jie gali ir pralenkti Dolce Gabanna brand‘ą. O jei nori rūbais pabrėžti statusą, tik priminsiu, kad milijonieriams dauguma vardinių rūbų kelia juoką. Turtingieji mėgsta išieškotas, bet kuklias aprangos detales ir apskritai, dažnai net dėl savo pačių saugumo mėgsta neišsiskirti drabužių prabanga.

4. Nenaudojamos prenumeratos

Ketvirtas patarimas – peržiūrėk ir atsikratyk nenaudojamų prenumeratų. Labai dažna situacija – užsisakai  Netflix‘o prenumeratą, arba kokią akcijų analizės narystę metams ir… realiai programą panaudoji porą dienų. Aišku, jei plano neatšauksi, nuolat gausi 6, 8 ar daugiau eurų sąskaitas kiekvieną mėnesį. Ir jei tokių programų 3 ar 4, kaip į balą išmeti 30 eurų.

Nesakau atsisakyti visko. Tik iš tikrųjų nenaudojamų prenumeratų. Peržiūrėk savo banko kortelės išrašų duomenis ir atskirk reikalingas paslaugas nuo šlamšto. Pagalvojus, kiek dienų per metus naudoji programą, ir kiek naudos iš jos gauni, iš karto bus lengviau atlikti teisingą rūšiavimą.

5. Peržiūrėk banko administracines išlaidas

Dauguma bankų tavo naudojamoms sąskaitoms ir kortelėms kas mėnesį taiko administracinį mokestį. Vienur jis siekia eurą, kitur du, dar kitur net 3-4 eurus. Jau vien šitoje vietoje išanalizavus visus pasiūlymus, galima sutaupyti apie 20 eurų per metus ir išlaikyti tą patį paslaugų paketą.

Dar didesnis įdomumas prasideda ties grynųjų pinigų išėmimu ir bankų mokesčiais už šią paslaugą. Jei mėgsti iš kortelės vis nusiimti grynųjų, būtinai pasidomėk, kokie bankai siūlo didžiausias neapmokestinamas bankomatų gryninimosi sumas ir žemiausius mokesčių tarifus. Dauguma žmonių vieną ar kelias sąskaitas naudoja visą gyvenimą ir net nesusimąsto, kokias sumas jie išleidžia vien grynųjų Tik įsivaizduok, kiek sutaupysi per 40 ar 50 metų, jei kuri nors finansinė įstaiga pasiūlys vos procentu mažesnį pinigų gryninimo mokestį.

6. Prabangūs automobiliai už paskutinius centus

Prabangius automobilius pirk tik tada, kai tikrai gali sau tai leisti! Nesistenk kažkam kažko įrodinėti. Tavo siekis  nr. 1 turėtų būti finansinis stabilumas bei pajamų auginimas. Turbūt šimtus kartų esam matę tą tradicinį vaizdelį: prie seno daugiabučio priparkuotas stovi buto vertės automobilis, kuris, tikėtina, pirktas lizingo būdu. Savininkas gal ir galvoja, kad tai – puikus sprendimas ir kad gyvenam tik kartą – ko gi čia varžytis?! Bet protingesnis praeivis iškart supranta, kad toks sprendimas – skaudus smūgis finansinei gerovei.

Pagalvok – kiek kainuoja superautomobilio draudimas ir priežiūra? Kaip atrodys tavo gyvenimas, jei vos vos sukrapštysi reikiamą sumą svajonių mašinos pirkimui, bet negalėsi sau leisti nei pramogų, nei kokybiškesnio maisto, o investavimas apskritai liks penktoje-šeštoje vietoje? Ir apskritai, ką darysi, jei kas nors su tokiu automobiliu atsitiks? Milijardierius tik numos ranka ir vietoj Ferar‘io nusipirks Rols-Royce‘ą. O tu vėjais paleisi ne vieną dešimtmetį sunkaus darbo. Prisimink – norint pirkti prabangiausius dalykus, reikia atitinkamai uždirbti.

7. Nenaudojama sporto salės narystė

Paskutinis patarimas susijęs su tavo raumenimis ir jų auginimu. Na, jei tiksliau, su jų neauginimu 🙂  Rekomenduoju nuoširdžiai įsivertinti, ar tau reikalinga vis atnaujinama sporto salės narystė ir kiek apskritai tu toje salėje sportuoji. Jei bent 3 kartus per savaitę, viskas tvarkoje. Bet jei apskritai jau pamiršai savo gym‘o adresą, galbūt verta nenaudojamos paslaugos atsisakyti bei sutaupyti mažiausiai 20 eurų per mėnesį, arba 240 eurų per metus?

Dauguma žmonių šioje vietoje jaučia diskomfortą – neva atsisakoma to, kas susiję su jų sveikata ir gerove. Tačiau jei paslaugos tikrai nenaudoji, ar geras pasirinkimas yra tuščias pinigų švaistymas raminant save, kad ryt 17:00 jau tikrai būsi ant bėgtakio? O gal geriau pamažu pradėti nuo sporto namuose ir gryname ore –  juk šios alternatyvos nieko nekainuoja!

Investavimas į fondus (ETF). Ar nepermoki už savo pasirinkimus?

Investavimas į biržos finansinius instrumentus, o ypač akcijų fondus (vadinamuosius ETF‘us), yra populiarus ir patogus dalykas. Fondų portfeliai sudaromi ir valdomi įvairių kompanijų, o tau lieka pasirūpinti investiciniu kapitalu. Tokius indeksus, kaip populiarusis S&P500 sekantys ETF‘ai ilguoju laikotarpiu investuotojus džiugina solidžia (8-10 proc.) metine grąža, kuri generuojama visiškai pasyviai.

Aišku, jokia paslauga negaunama už dyką. ETF‘ų valdytojai taiko kasmetinį administravimo mokestį ir pasiima dalelę nuo investuoto kapitalo. Atrodo, nėra ko sukti galvos. Juk įkainiai paprastai nesiekia net procento. Bet jei ilgainiui viename ETF‘e sukaupi dideles sumas, manau yra reikšmingas skirtumas tarp 0,7 ir 0,07 proc. kapitalo mokesčio, jei kalbame apie kokią 10-20 tūkst. ar net 100 tūkst. eurų sumą.

Praktinė įžvalga renkantis ETF‘us – paprasta. Paprastai naudinga ieškoti ilguoju laikotarpiu stabilias ir solidžias pajamas generuojančių fondų su kuo žemesniu valdymo mokesčiu. Būtent dėl šių priežasčių investuotojai labai dažnai renkasi populiariausius indeksus sekančius pasyvius ETF‘us.

DUK

Kaip greitai galima pamatyti pirmus pokyčius sumažinus išlaidas?

Pirmus pagerėjimus galite pajusti jau per pirmą mėnesį. Užtenka savaitę fiksuoti visas išlaidas, sumažinti nereikalingus pirkinius ar atšaukti brangias prenumeratas. Daugeliui žmonių „nematomi“ pinigai ima pastebimai augti tik tvarkant biudžetą ir planuojant pirkinius.

Kodėl svarbu stebėti net ir mažas išlaidas?

Maži pirkiniai greitai sudaro didelę sumą per mėnesį ar metus. Jei nekreipsite į juos dėmesio, susidarys netikėtų nuostolių. Kartais vos viena ar dvi kavos kavinėje per dieną per metus kainuoja šimtus eurų. Todėl kiekviena smulkmena svarbi.

Ką daryti, jei vis tiek sunku taupyti?

Jei sunku keisti įpročius, naudokite automatinius taupymo įrankius. Tokiu būdu dalis pajamų bus padedama į šoną be didelių pastangų. Taip pat verta susitarti su šeimos nariais ar draugais – vienas kito paskatinimo efektas padeda neprarasti motyvacijos.

Kodėl verta peržiūrėti paslaugų ir prenumeratų sąrašą?

Neretai užmirštos ar retai naudojamos paslaugos valgo jūsų biudžetą. Peržiūrėję visas aktyvias prenumeratas ir paslaugas galėsite nutraukti nereikalingas ir taip susigrąžinti papildomų pinigų be jokio skirtumo gyvenimo kokybei.

Kada verta peržiūrėti savo biudžetą iš naujo?

Rekomenduojama savo biudžetą peržiūrėti bent kartą per mėnesį arba po didesnių gyvenimo pokyčių, pavyzdžiui, gavus pakėlimą, persikrausčius ar atsiradus naujoms išlaidoms. Reguliarus peržiūrėjimas padeda neatsilikti nuo realios situacijos ir greičiau reaguoti į iššūkius.

Pamatyk, išgirsk, suprask

Tikime, kad kiekvienas gali suprasti finansus ir kurti prasmingus sprendimus savo gyvenimui.

© „Financial Lithuanians“, 2024 m. Visos teisės saugomos.

Ši interneto svetainė ir joje esantis turinys yra skirtas tik informaciniams bei edukaciniams tikslams – tai nėra investavimo rekomendacijos, taip pat tai jokiu būdu nėra vertybinių popierių pirkimo/pardavimo siūlymas, mes neteikiame ir nesiūlome investicijų konsultavimo paslaugų. Informacija šioje svetainėje, straipsniai, vaizdo medžiaga, nuorodos ar bet koks kitas turinys, ar pareiškimai dėl prekybos rinkų ar kitos finansinės informacijos yra gaunami iš šaltinių, kurie, mūsų nuomone, yra patikimi, tačiau neužtikrina ir negarantuoja šios informacijos savalaikiškumo ar tikslumo. Niekas šioje svetainėje neturėtų būti suprantama taip, kad būtų galima tvirtinti ar pareikšti, jog ankstesni rezultatai yra būsimų rezultatų rodiklis. Mes neatsakome už nuostolius ar bet kokias klaidas, dėl netikslumų, nepaisant priežasties, ar savalaikiškumo trūkumo, ar už bet kokį jų perdavimo vartotojui vėlavimą ar pertraukimą. Nėra jokių pateiktų ar numanomų tikslumo, ar rezultatų, gautų iš bet kokios informacijos, paskelbtos šioje ar bet kokioje susijusioje svetainėje, garantijų.

Šioje svetainėje pateikta informacija nėra skirta teikti kokius nors siūlymus, raginti, kviesti ar įsipareigoti pirkti, prenumeruoti, teikti ar parduoti vertybinius popierius, paslaugas ar produktus ar teikti rekomendacijas, kuriomis šios svetainės lankytojai turėtų pasikliauti priimant sprendimus susijusius su finansiniais, vertybinių popierių, investavimo ar kitokiais klausimais. Šios svetainės lankytojai raginami prieš priimdami bet kokius investavimo ar finansinius sprendimus ar pirkdami bet kokias finansines, ar su investicijomis susijusias paslaugas ar produktus, ar vertybinius popierius, kreiptis į savo asmeninius, finansinius, teisinius ir kitus patarėjus.

Šioje svetainėje esanti informacija pateikiama bendrai informacijai, nėra išsami ir nebuvo parengta jokiam kitam tikslui. Šioje svetainėje esančią informaciją turėtų peržiūrėti tik asmenys, kuriems pagal galiojančius įstatymus ar norminius reikalavimus leidžiama gauti tokią informaciją. Mes neprisiimame jokios atsakomybės už bet kokios čia pateikiamos informacijos tikslumą ar išsamumą arba jos praleidimą, jei ji nebuvo įtraukta, arba bet kokią informaciją, kurią pateikė ar praleido trečioji šalis. Visa informacija gali būti keičiama be išankstinio įspėjimo. Informacija gali apimti perspektyvius teiginius, paremtus dabartinėmis mūsų nuomonėmis, lūkesčiais ir prognozėmis. Mes neprisiimame įsipareigojimo atnaujinti ar taisyti bet kokius ateities pareiškimus. Faktiniai rezultatai gali iš esmės skirtis nuo tų, kurie numatyti į ateitį žvelgiančiuose pareiškimuose.

Jūsų patogumui mes taip pat galime pateikti nuorodas į trečiųjų šalių valdomas interneto svetaines. Kadangi mes nekontroliuojame tokių svetainių ir jose esančio turinio, mes nesame atsakingi už šių svetainių ir jų turinio prieinamumą.

Interneto svetainės naudojimui ir prieigai prie jos ir joje esančios informacijos, medžiagos ir kito turinio, taikomos naudojimosi interneto svetaine taisyklės.

Rodyti daugiau