Kodėl investavimas į ETF yra protingiausias pasirinkimas pradedančiajam investuotojui?

Kai prieš daug metų pradėjau savo investavimo kelionę, ilgai bandžiau rasti “pelno formulę” – tą vieną idealią įmonės akciją, ar kriptovaliutą, kuri pakels mane į finansinės laisvės aukštumas. Šiandien, kai mano investicijos generuoja virš 32,000 dolerių pasyvių pajamų per metus (kas yra beveik 2 vidutiniai Lietuvos atlyginimai) galiu pasidalinti svarbiausia pamoka: kartais paprasčiausi sprendimai yra geriausi.

Kodėl pačiam neverta bandyti “išradinėti dviračioˮ?

Pagalvokime logiškai: Finansų rinkose dirba tūkstančiai analitikų su pažangiausiomis technologijomis ir praktiškai neribotais finansiniais ištekliais. Jie kiekvieną dieną analizuoja įmonių finansus, seka naujienas ir bando nuspėti, kurios akcijos augs greičiausiai. Net ir jiems retai pavyksta nuosekliai „aplenkti rinką”.

Tad ar tikrai mes, papildomo darbo vakarais įdėję, sugebėsime rasti tai, ko nerado jie?

Investavimas į ETF: Genialus paprastumas investicijoms

ETF (Exchange Traded Fund), žinomi kaip biržoje prekiaujami findai yra tarsi modernus atsakymas į investavimo galvosūkį. 1975 metais John Bogle sukūrė pirmąjį ETF, ir tai buvo tikra revoliucija finansų pasaulyje. Jis suprato paprastą tiesą – dauguma investuotojų ilguoju laikotarpiu uždirbtų daugiau tiesiog sekdami rinką, o ne bandydami ją aplenkti.

Ir visą tai galima puikiai paaiškinti per nekilnojamo turto prizmę (nes paprastesnio būdo nerandu). Įsivaizduok situaciją su butų nuoma – vietoj to, kad įsigytum vieną butą konkrečiame rajone ir rizikuotum, kad tas rajonas gali prarasti patrauklumą arba nuomininkai gali nemokėti nuomos, ETF leidžia tau tapti šimtų pastatų bendrasavininku vienu metu.

Pažiūrėk į pasaulinį ETF fondą (pavyzdžiui, VWCE arba XDEQ. Įsivaizduok, kad vietoj vieno buto Vilniuje ar net kelių butų skirtinguose Lietuvos miestuose, tu staiga tampi bendrasavininku nekilnojamojo turto visame pasaulyje. Tavo portfelyje – dalelė prabangių Niujorko dangoraižių, dalis modernių Tokijo biurų kompleksų, gabalėlis augančių Indijos technologijų parkų ir net dalis naujų statybų projektų besivystančiose Pietryčių Azijos rinkose.

Būtent taip veikia pasaulinis ETF fondas – tu tampi visų pagrindinių pasaulio ekonomikų dalimi. Tavo investicijos automatiškai pasiskirsto po visą pasaulį: didžiąją dalį sudaro stabilios išsivysčiusios rinkos kaip JAV, Europa ir Japonija (tai tarsi tavo prestižiniai butai geriausiuose rajonuose), o mažesnę dalį – sparčiai augančios rinkos kaip Indija, Brazilija ar Pietryčių Azijos šalys (tai tarsi investicijos į perspektyvius, bet dar besivystančius rajonus).

Kai investuoji į pasaulinį ETF, tu ne tik diversifikuoji riziką geografiškai, bet ir tampi atsparesnis vietinėms krizėms. Jei, pavyzdžiui, Europa patiria ekonominį nuosmukį, tavo investicijos Azijoje ar JAV gali kompensuoti šiuos nuostolius. Tai tarsi turėtum nuomojamų butų ne tik skirtinguose vieno miesto rajonuose, bet visuose pagrindiniuose pasaulio miestuose – jei vienoje vietoje rinka sulėtėja, kitos rinkos gali augti ir kompensuoti nuostolius.

Be to, investuodamas į pasaulinį ETF fondą, tu automatiškai tampi tokių globalių kompanijų kaip Samsung Pietų Korėjoje, TSMC Taivane, Nestlé Šveicarijoje ar Toyota Japonijoje bendrasavininku. Šios įmonės veikia globaliai ir uždirba pajamas iš viso pasaulio, todėl tavo investicijų sėkmė nepriklauso nuo vienos šalies ar regiono ekonominės situacijos.

Kodėl investavimas į ETF yra protingesnis pasirinkimas nei vietinių bankų ar valdytojų fondai?

Įsivaizduok situaciją – tu nueini į restoraną, ir padavėjas tau siūlo du identišius patiekalus. Vienas kainuoja 10 eurų, o kitas – 25 eurus. Abu pagaminti iš tų pačių produktų, atrodo identiškai, ir netgi virėjas tas pats. Kuriuos pasirinktum? Būtent tokia situacija yra su ETF ir vietiniais fondais.

Leisk paaiškinti per paprastą pavyzdį. Įsivaizduok, kad tavo vietinis fondo valdytojas siūlo investuoti į jo investicinį fondą, kuris seka technologijų rinkas. Jis turi gražų biurą miesto centre, malonius konsultantus, spalvingus bukletus ir įspūdingas marketingo kampanijas. Už visa tai sumoki tu, nes jų valdymo mokestis yra 1-2% per metus. Atrodo nedaug?

Dabar pažiūrėkime į skaičius detaliau. Sakykime, šis fondo valdytojas turi tūkstančius žmonių su nedideliais kapitalais (kadangi fondas yra kolektyvinio investavimo priemonė) ir visų žmonių kartu sudėjus bendras valdomas turtas siekia 10 milijonų Eurų (tai yra mažiukas lokalus fondas, palyginti su ETFʼuose esančiais milijardais). Taigi – 1% nuo 10M sumos yra 100.000EUR per metus už valdymą! 2% yra 200.000 EUR. Dabar sakykime, kad visi šie žmonės investuoja bent 5-10 metų. Turint mintyje, kad turtas auga vertėje vien už valdymą fondo valdytojas per šį laiką uždirba 1-1.5M Eurų.

ETF fondai turi 0.03-0.25% turto valdymo mokesčius. O tai reiškia, kad per metus, nuo 10M valdomo turto būtų sumokami 3.000-25.000 Eurų.

Tai reiškia, kad vien dėl didesnių mokesčių žmonės pasirinkdami brangesnį valdymą praranda net iki 197.000 EUR! Pagalvok – tai yra naujo buto sostinėje kaina kasmet! Ir visa tai tik dėl to, kad vietiniu išreklamuotu “veiduˮ pasitiki labiau…

Dar įdomesnis tampa palyginimas, kai pradedi gilintis į tai, ką gauni už šiuos mokesčius. Vietiniai fondai dažnai:

• Investuoja į tuos pačius ETF fondus, tik prideda savo mokestį viršuje
• Pasirenka tik kelias kompanijas iš sekamo ETF ir sukelia didesnę riziką
• Dažnai generuoja prastesnę grąžą dėl aktyvaus valdymo klaidų, to pasekoje net nepasiekia geresnių rezultatų nei pigesni ETF

Tai primena situaciją, kai perki vandenį parduotuvėje – gali įsigyti tą patį vandenį už 0.50 EUR arba už 12.50 EUR, tik su gražesne etikete. Vanduo tas pats, skirtumas tik marketinge ir pakuotėje.

ETF fondai yra tarsi „tiesioginis pirkimas iš gamintojo” – tu gauni tą patį produktą, bet be papildomų tarpininkų ir jų antkainių. Ir nors vietinių bankų ar valdymo įmonių konsultantai gali bandyti tave įtikinti, kad jų fondai kažkuo ypatingi, realybėje skaičiai kalba patys už save – ilguoju laikotarpiu pigesni ETF beveik visada generuoja geresnę grąžą vien dėl mažesnių mokesčių.

Tad kitą kartą, kai “konsultantasˮ tau siūlys „ypatingą” investicinį fondą, prisimink – dažniausiai tu tiesiog permoki už tą patį produktą, kurį gali gauti žymiai pigiau ir savarankiškai per ETF.

Rinkos visada auga ilguoju laikotarpiu

Pagalvok apie savo tėvų ar senelių laikų technologijas. Ar galėjai įsivaizduoti, kad šiandien beveik kiekvienas kišenėje turės galingesnį kompiuterį nei tas, kuris padėjo žmogui nuskristi į mėnulį? Ar galėjai pagalvoti, kad elektromobiliai taps kasdienybe? Kiekviena nauja technologija, kiekvienas išradimas, kiekvienas procesų patobulinimas didina įmonių efektyvumą ir pelningumą.

Kai investuoji į platų rinkos ETF, tu praktiškai investuoji į žmonijos progresą. Tu tampi bendrasavininku įmonių, kurios:

• Kuria naujas vėžio gydymo technologijas
• Tobulina dirbtinį intelektą
• Vysto švaresnės energijos sprendimus
• Ieško būdų, kaip maitinti augančią pasaulio populiaciją
• Sprendžia klimato kaitos problemas

Istoriškai žiūrint, S&P 500 indeksas, kuris seka 500 didžiausių JAV įmonių, vidutiniškai uždirbo apie 7-10% per metus, įskaitant infliacijos poveikį. Taip, būna metų, kai rinka krenta 20% ar net 30%, bet būna ir metų, kai ji auga 20% ar daugiau. Ilguoju laikotarpiu šie svyravimai išsilygina, ir lieka tik augimo tendencija.

Įdomu tai, kad kiekviena didesnė krizė istorijoje tapo naujų galimybių pradžia. Po 2008 metų finansų krizės išaugo fintech kompanijos, kurios pakeitė tradicinę bankininkystę. Covid-19 pandemija paspartino skaitmenizaciją ir nuotolinio darbo revoliuciją. Net dabartiniai geopolitiniai įvykiai skatina inovacijas atsinaujinančios energetikos srityje.

Todėl kai kitą kartą pamatysi rinkų nuosmukį žiniose, pagalvok apie vandenyno analogiją – tai tik laikinos bangos, o ne bendro vandens lygio žemėje pokytis.

Žmonija ir toliau kurs, tobulės ir progresuos, o kartu su ja augs ir įmonių vertė. ETF fondai leidžia mums visiems tapti šios augimo istorijos dalimi.

Praktiniai žingsniai pradedančiajam

Iš savo patirties galiu pasakyti – pradėk kuo paprasčiau:

• Išsirink vieną platų, geriausia globalų ETF
• Investuok reguliariai, kad ir nedideles sumas
• Nežiūrėk į kasdienius rinkos svyravimus
• Reinvestuok visus dividendus (jei jie gaunami)
• Būk kantrus ir numatyk ilgą perspektyvą

Kaip pradėti su 150 € per mėnesį?

Investavimo pradžiai nereikia didelio kapitalo. Net ir su 150 € per mėnesį galima sudaryti nuoseklų, ilgalaikį investavimo planą:

1 žingsnis: Atsidaryk vertybinių popierių sąskaitą, pavyzdžiui, per Freedom24 platformą. Tai licencijuotas Europos brokeris, leidžiantis pirkti pasaulinius ETF .

2 žingsnis: Pasirink pasaulinį akumuliacinį ETF, pvz., VWCE (Vanguard FTSE All-World Accumulating), ir nustatyk automatinį kasmėnesinį pirkimą. Tokia strategija leidžia investuoti reguliariai ir ilgainiui pasinaudoti rinkos augimu.

Kada geriausia pirkti ETF?

Geriausias laikas pirkti ETF – reguliariai, nebandant atspėti rinkos krypties.

Vietoj to, kad lauktum „tobulo momento“, daug efektyviau yra taikyti periodinio investavimo strategiją (angl. DCA – Dollar-Cost Averaging). Tai reiškia, kad investuoji tą pačią sumą kas mėnesį, nepriklausomai nuo rinkos svyravimų.

Tokiu būdu:

• sumažini riziką įsigyti akcijų brangiausiame taške,
• vidutiniškai gauni subalansuotą vieneto kainą,
• išvengi emocinių sprendimų ir nuolatinio stebėjimo.

Kaip optimizuoti 1000 € mėnesio įmoką į globalų ETF?

Turint didesnį mėnesinį biudžetą, pavyzdžiui, 1000 € – galima ne tik išlaikyti plačią diversifikaciją, bet ir pridėti papildomo augimo potencialo, pasitelkiant sektorinius ETF.

Tarkime, 800 € galima skirti į plataus spektro pasaulinį ETF, tokį kaip VWCE (Vanguard FTSE All-World Accumulating), o likusius 200 € – į pasirinktus sektorinius ETF, susijusius su technologijomis, sveikatos apsauga ar atsinaujinančia energetika. Tokia strategija leis išlaikyti pagrindinę investicijų bazę stabilią ir diversifikuotą, o tuo pačiu išnaudoti didesnio augimo potencialą tam tikruose sektoriuose.

Rekomenduojama kartą per metus atlikti portfelio rebalansavimą, kad sektorių dalis neperaugtų ir būtų išlaikytas numatytas strategijos balansas. 

Sektoriniai ETF portfelio pagreitinimui

Sektorinius ETF verta įtraukti, jei sieki papildomo augimo potencialo šalia pasaulinio ETF. Istoriškai kai kurie sektoriai generavo aukštesnę grąžą nei bendra rinka, nors pasižymi didesniais kainų svyravimais.

• IXN (iShares Global Tech ETF) – apima didžiausias pasaulio IT įmones (Apple, Microsoft, NVIDIA). 10 metų metinė vidutinė grąža: ~18 %.
• IXJ (iShares Global Healthcare ETF) – farmacijos ir biotechnologijų sektorius (Johnson & Johnson, Pfizer). 10 metų grąža: ~10 %.
• ICLN (iShares Global Clean Energy ETF) – atsinaujinanti energetika. 5 metų vidutinė grąža: ~3,5 %, tačiau su dideliu metiniu volatilumu.

Svarbu: jei tavo pagrindinis ETF yra VWCE ar kitas pasaulinis fondas, daugelis sektorių lyderių (pvz., Apple, Microsoft, Johnson & Johnson) jau yra tavo portfelyje. Įtraukus sektorinius ETF, gali netyčia padidinti tų pačių įmonių svorį ir riziką. Norint to išvengti, verta rinktis mažiau dubliuojamus sektorius ir neviršyti 20 % portfelio ribos.

Išvada

Net ir Warren Buffett, vienas sėkmingiausių investuotojų istorijoje, yra pasakęs, kad daugumai investuotojų geriausias pasirinkimas yra paprastas indeksinis ETF fondas. Ir aš su tuo visiškai sutinku.

Mano investavimo kelionė prasidėjo nuo sudėtingų strategijų ieškojimo, bet baigėsi paprasta išvada – reguliarus investavimas į ETF fondus yra protingiausias kelias į finansinę laisvę. O geriausias laikas pradėti šią kelionę yra dabar.

DUK

1. Kaip pradėti ETF su 150 € per mėnesį?

Pradėti nereikia didelio kapitalo. Nustatyk automatinius 150 € pervedimus į brokerio sąskaitą (pvz., Freedom24) ir pasirink periodinio pirkimo (angl. DCA – Dollar-Cost Averaging) strategiją. Taip išvengsi bandymo „atspėti rinkos veiksmus”.

2. Kokią riziką turi pasaulinis ETF pradedančiajam?

Pasaulinis ETF yra plačiai diversifikuotas – jis investuoja į skirtingas šalis ir sektorius, todėl vienos šalies krizė portfeliui turi mažesnę įtaką.

Pagrindinės rizikos:

• Rinkos svyravimai – akcijų kainos gali laikinai kristi, kaip per 2008 ar 2020 m. krizes (nuosmukiai siekė iki -30 %).
• Valiutų kursų pokyčiai – jei ETF investuoja į užsienio šalis, svyruojant valiutoms (pvz., doleriui ar jenai), tai gali trumpam padidinti arba sumažinti tavo grąžą.

Tačiau ilguoju laikotarpiu šie svyravimai dažniausiai išsilygina. Be to, dideli pasauliniai ETF valdo milijardus eurų, todėl jų likvidumas didelis, o uždarymo rizika labai maža.

3. Kaip patikrinti ETF valdymo mokestį (TER)?

Atidaryk ETF KID arba Factsheet dokumentą (liet. „Pagrindinė informacija investuotojui“). Ieškok eilutės „Total Expense Ratio (TER)“ – tai metinis valdymo mokestis. Kuo jis artimesnis 0,10 %, tuo efektyvesnė tavo investicija.

4. Kada geriausia pirkti ETF – ryte, vakare ar naktį?

Paros metas neturi esminės reikšmės ilgalaikiam investuotojui. Svarbiausia – investuoti reguliariai. ETF paprastai perkami biržos darbo valandomis.

5. Kaip automatiškai reinvestuoti ETF dividendus?

Rinkis akumuliacinį ETF (žymimą ACC) – tokie fondai automatiškai reinvestuoja dividendus.

6. Kiek sutaupau mokesčių, rinkdamasis ETF vietoj aktyvių fondų?

Aktyvūs fondai dažnai taiko 1–2 % metinius valdymo mokesčius. ETF valdymo mokesčiai dažniausiai siekia tik 0,05–0,25 %. Per 20 metų tai gali reikšti dešimtis tūkstančių eurų skirtumą.

7. Kuri platforma tinkama dideliems vienkartiniams įnašams?

Jei planuoji investuoti didesnę sumą vienu kartu, svarbu rinktis platformą su aiškia kainodara ir galimybe patogiai įsigyti pasaulinius ETF.

Pavyzdžiui, Freedom24 leidžia vienu pavedimu investuoti į pasaulio ETF, taiko skaidrius mokesčius ir siūlo kelis planus – nuo paprasto pradedančiajam iki skirto aktyvesniam investuotojui. Platforma veikia Europos Sąjungoje, todėl taikomos ES investuotojų apsaugos.