Investavimas į vertybinius popierius per juridinį asmenį

Šiuolaikinis verslo pasaulis reikalauja išmanaus požiūrio į įmonės finansų valdymą. Kai įmonė uždirba pelną, vadovai susiduria su esminiu klausimu: kaip protingai panaudoti turimus finansinius išteklius? Nors tradicinis požiūris dažnai siūlo reinvestuoti į verslo plėtrą, realybėje tai ne visada yra efektyvus sprendimas.

Svarbiausi akcentai:

• Apsauga nuo infliacijos: Banko sąskaitoje laikomi įmonės pinigai kasmet praranda perkamosios galios dalį, o investavimas leidžia šį kapitalą įdarbinti ir išsaugoti jo vertę.
• Mokestinis pranašumas ir sudėtinės palūkanos: Investuojant įmonės vardu, atidedamas 15 % GPM mokėjimas. Tai reiškia, kad visa uždirbta suma reinvestuojama ir generuoja didesnę grąžą.
• 0 % pelno mokestis: Investuojant į įstatymo reikalavimus atitinkančius kolektyvinio investavimo subjektus (KIS) – tokius kaip populiarūs ETF fondai – vertybinių popierių kainos prieaugiui pelno mokestis netaikomas.
• Privalomas LEI kodas: Norėdama vykdyti vertybinių popierių sandorius, kiekviena įmonė privalo turėti ir kasmet atnaujinti juridinio asmens identifikatorių (LEI).
• Aukštas likvidumas: Skirtingai nei ilgalaikiai nekilnojamojo turto projektai, investicijos į ETF fondus ar obligacijas leidžia greitai paversti turtą grynaisiais pinigais, kai įmonei prireikia apyvartinių lėšų.

Kodėl svarbu investuoti įmonės kapitalą?

Finansinio rezervo svarba šiuolaikinėje rinkoje tapo ypač aktuali po pastarųjų kelių metų sukrėtimų. Pandemija bei kylančių palūkanų normų ciklai aiškiai parodė, kad įmonės, turinčios stiprų finansinį užnugarį, ne tik lengviau išgyvena krizines situacijas, bet ir sugeba pasinaudoti rinkoje atsirandančiomis galimybėmis (pavyzdžiui, konkurentų įsigijimu ar naujų rinkų užėmimu).

Tačiau vien pinigų kaupimas banko sąskaitoje nėra išmintingas sprendimas – infliacija kasmet „suvalgo“ dalį įmonės santaupų vertės, o per kelerius metus galima prarasti net penktadalį pinigų realiosios perkamosios galios.

Alternatyvos įmonės lėšų įdarbinimui

Šiuolaikinė rinka siūlo įvairias investavimo bei taupymo galimybes, tačiau ne visos jos tinka likvidžiam įmonių rezervų valdymui:

• Nekilnojamasis turtas: Dažnai reikalauja didelio pradinio kapitalo ir ilgalaikio įsipareigojimo, kas apriboja įmonės galimybes greitai reaguoti į verslo poreikius (mažas likvidumas).
• Pavienės akcijos: Nors labai likvidžios, jos pasižymi dideliais vertės svyravimais, o tai kelia riziką trumpalaikiam kapitalo išsaugojimui.
• Pinigų rinkos ir obligacijų fondai: Populiariausia alternatyva paprastai banko sąskaitai. Jos užtikrina didelį likvidumą ir saugo strateginį rezervą nuo infliacijos.

Investavimas per juridinį asmenį į plačiai diversifikuotus fondus (ETF) leidžia pasiekti balansą tarp grąžos, saugumo ir pinigų pasiekiamumo.

Investavimo per juridinį asmenį privalumai

Mokestinis aspektas taip pat vaidina svarbų vaidmenį priimant sprendimus dėl įmonės lėšų panaudojimo.

Investuojant įmonės vardu, išvengiama tarpinio 15% gyventojų pajamų mokesčio, kuris būtų taikomas išsiėmus dividendus. Tai leidžia efektyviau panaudoti turimą kapitalą – didesnė suma „dirba” ir uždirba papildomas pajamas. Nors galiausiai, išsiimant dividendus, mokesčiai vis tiek bus sumokėti, tačiau iki tol uždirbta papildoma grąža gali būti ženkli. Be visą to – atsiranda galimybė planuoti dividendų išėmimą optimaliu laiku ir galimybė derinti visą tai su kitomis mokestinėmis lengvatomis.

Palyginimas	Investavimas kaip fizinis asmuo	Investavimas per juridinį asmenį
Pradinis kapitalas įmonėje (EUR)	100.000 EUR	100.000 EUR
Dividendų mokestis išmokant fiziniam asmeniui (EUR)	– 15.000 EUR	0 EUR
Suma investavimui (EUR)	85.000 EUR	100.000 EUR
Rezultatas po 1 metų su grąža 10% (EUR)	8.500 EUR	10.000 EUR
GPM / Pelno mokestis (EUR)	1.275 EUR	0 (investuojant į KIS)
Galutinė suma po 1 metų juridinio asmens sąsk (EUR)	92.225 EUR	110.000 EUR
Skirtumas		+17.775 EUR

Čia yra tik vienerių metų rezultatas. Įsivaizduokite kaip atrodo skirtumas po 5 ar 10 metų? Be to – kodėl Juridinis asmuo turi 0 EUR pelno mokestį ir kas tas KIS?

Būtinas žingsnis pradedant: LEI Kodas

Prieš pradedant investuoti, kiekvienas juridinis asmuo privalo žinoti apie LEI kodą (Legal Entity Identifier). Tai unikalus 20 simbolių kodas, skirtas identifikuoti juridinius asmenis finansų rinkose.

• Kodėl jo reikia? Pagal ES reglamentą (MiFID II), investavimo platformos ir bankai negali vykdyti sandorių su įmonėmis, kurios neturi galiojančio LEI kodo.
• Kaip gauti? LEI kodą išduoda įgalioti agentai (pvz., „Bloomberg“, „Baltic LEI“ ir kt.).
• Kaina: Tai paprastai kainuoja apie 50–80 EUR metams.
• Svarbu: Kodą reikia atnaujinti kasmet, kitaip prarasite galimybę pirkti ar parduoti vertybinius popierius.

Tai yra vienintelis papildomas administracinis „barjeras“ lyginant su fiziniais asmenimis, tačiau jo nauda atsiperka per mokestines lengvatas.

Ką reikia žinoti apie KIS ir 0% pelno mokestį?

Daugelis verslininkų nustemba sužinoję, kad įmonės uždirbtas pelnas iš vertybinių popierių gali būti neapmokestinamas pelno mokesčiu. Tačiau tam reikia, kad investicija atitiktų Kolektyvinio investavimo subjekto (KIS) apibrėžimą.

Kas yra KIS pagal įstatymą?

Pagal Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) 2 straipsnio 15-1 dalį ir ESMA gaires, KIS yra subjektas, kuris:

1. Kolektyviai investuoja asmenų lėšas (t.y. ne vieno investuotojo, o daugelio).
2. Neturi komercinio tikslo (nevykdo gamybos ar prekybos, tik investuoja).
3. Yra reguliuojamas ir prižiūrimas kompetentingų institucijų.
4. Yra apmokestinamasis asmuo savo registracijos šalyje.

Ar paprasti ETF fondai tinka?

Taip, didžioji dalis populiariųjų ETF (biržoje prekiaujamų fondų), registruotų Airijoje ar Liuksemburge (pvz., „iShares“, „Vanguard“), atitinka KIS apibrėžimą. Tai reiškia:

• Galite investuoti per įmonę į S&P 500 ar pasaulio akcijų indeksą sekantį ETF.
• Parduodant tokį ETF su pelnu, įmonei nereikia mokėti pelno mokesčio nuo prieaugio (jei tenkinami aukščiau minėti punktai).
• Svarbu turėti dokumentus: biržos išrašus ir patvirtinimą, kad fondas nėra registruotas tikslinėse teritorijose (lengvatinėse mokesčių zonose, kurios yra „juodajame sąraše“).

Kaip atrodo investavimo procesas įmonei?

Investavimas per juridinį asmenį techniškai mažai skiriasi nuo asmeninio, tačiau reikalauja keleto papildomų žingsnių:

1. Sprendimas: Įmonės vadovas arba valdyba priima sprendimą dėl laisvų lėšų investavimo.
2. LEI Kodas: Įsigyjamas arba atnaujinamas LEI kodas.
3. Sąskaitos atidarymas: Pasirenkamas finansų tarpininkas (bankas arba brokeris). Svarbu pasirinkti tarpininką, kuris dirba su juridiniais asmenimis ir teikia reikiamas ataskaitas buhalterijai.
4. Pirkimas: Vykdomi pirkimo pavedimai į pasirinktus KIS (ETF) fondus.
5. Apskaita: Buhalterijai pateikiami mėnesiniai išrašai. Vertybiniai popieriai apskaitomi kaip finansinis turtas, o jų vertės pokytis (priklausomai nuo apskaitos politikos) gali būti fiksuojamas finansinėje veikloje.

---

DUK: Investavimas per juridinį asmenį

Atsakome į dažniausiai kylančius klausimus verslo savininkams ir vadovams.

Ar investuojant per įmonę pinigai yra „įšaldomi“ ilgam laikui?

Ne. Investuojant į likvidžius ETF fondus ar obligacijas biržoje, turtą parduoti galite bet kada biržos darbo metu. Pinigai į įmonės sąskaitą paprastai sugrįžta per 2 darbo dienas (standartinis T+2 atsiskaitymas). Tai leidžia lanksčiai valdyti apyvartines lėšas.

Kokie mokesčiai taikomi, jei investuojama ne į KIS (ETF), o į pavienes akcijas?

Jei investuojate į pavienesįmonių akcijas (pvz., perkate „Tesla“ ar „Apple“ akcijas) ir turite mažiau nei 10% tų įmonių akcijų, gautas pelnas pardavus šias akcijas bus apmokestinamas standartiniu pelno mokesčiu. KIS lengvata (0% pelno mokestis) galioja tik kolektyvinio investavimo subjektams.

Ar sudėtinga tokio investavimo buhalterinė apskaita?

Tai standartinė procedūra. Įmonės buhalteriui tereikia pateikti brokerio ataskaitas. Investicijos balanse rodomos kaip finansinis turtas. Metų gale gali reikėti perkainoti turto vertę pagal rinkos kainą, tačiau tai nesukuria mokestinės prievolės, kol turtas nėra parduotas.

Kokia rizika investuojant įmonės lėšas?

Rizika priklauso nuo pasirinkto instrumento. Vyriausybių obligacijų ETF laikomi saugesniais, o akcijų ETF – rizikingesniais trumpuoju laikotarpiu. Svarbu pasirinkti strategiją, atitinkančią įmonės rizikos toleranciją ir laikotarpį, kuriam galite skirti lėšas.

Ar reikia mokėti PVM už maklerio paslaugas?

Dauguma finansinių paslaugų (komisiniai už vertybinių popierių pirkimą/pardavimą) yra neapmokestinamos PVM. Tačiau visada rekomenduojama pasitikslinti konkrečias sąlygas su pasirinktu tarpininku ir sąskaitas faktūras perduoti buhalterijai.

Atrodo nesudėtinga, tiesa? Svarbu paminėti, kad įmonės neturėtų nukrypti nuo savo pagrindinės veiklos bandydamos tapti finansų valdymo ekspertais. Būtent todėl rinkoje atsiranda specializuotos įmonės, kurios padeda verslams šiuo klausimu. Jei sudomino investavimo galimybės per juridinį asmenį – užpildyk šią formą.