Momentumo portfelis: kas tai ir kaip veikia momentum strategija?

Momentumo portfelis yra investavimo strategija, pagal kurią į portfelį atrenkamos akcijos ar turto klasės, kurių kainos per pastaruosius 3–12 mėnesių augo sparčiausiai. Tikimasi, kad ši augimo tendencija tęsis dar kurį laiką. Kitaip nei taikant pasyvųjį principą „pirk ir laikyk“, momentumo portfelis reguliariai peržiūrimas, o kapitalas nukreipiamas į naujausius rinkos lyderius.

Ši strategija priskiriama faktoriniam investavimui, kai akcijos atrenkamos pagal tam tikrus požymius, vadinamus faktoriais. Momentumo atveju toks faktorius yra ankstesnis kainos pokytis, todėl žiūrima, kurios akcijos per pasirinktą laikotarpį kilo labiausiai. Tai kitoks požiūris nei strategija, kai investuotojas tiesiog nuperka visą rinką ir daugelį metų nekeičia portfelio sudėties.

Šiame straipsnyje paaiškinsime momentumo principą, aptarsime istorinius šios strategijos rezultatus ir svarbiausias rizikas.

Pagrindiniai akcentai

• Momentumo strategija (liet. impulso strategija) perka tas akcijas ar turto klases, kurių kainos per pastaruosius 3–12 mėnesių augo labiausiai. Tikimasi, kad ši tendencija išliks ir toliau.
• Ši strategija skiriasi nuo pasyvaus „pirk ir laikyk“ investavimo, nes portfelis čia reguliariai peržiūrimas ir nukreipiamas į naujausius rinkos lyderius.
• Vieną pirmųjų reikšmingų momentumo strategijos tyrimų 1993 m. paskelbė Narasimhanas Jegadeeshas ir Sheridanas Titmanas. Vėliau momentumo efektas buvo nustatytas ir kitose rinkose bei turto klasėse.
• Pagrindinės rizikos yra retos, bet gilios „momentumo krizės“, kurios kyla po staigių rinkos pokyčių, ir didesni kaštai dėl dažno portfelio perbalansavimo.
• Privatus investuotojas momentumo strategiją gali naudoti kaip papildomą, aiškiai apibrėžtą portfelio dalį, nebūtinai kaip pagrindinę investavimo kryptį.

Kas yra momentumo portfelis?

Žodis „momentum“ reiškia impulsą ir yra pasiskolintas iš fizikos. Judantis kūnas linkęs judėti ta pačia kryptimi, kol jį paveikia išorinė jėga. Momentumo, arba impulso, investavimas remiasi panašia idėja finansų rinkose. Akcija, kurios kaina kurį laiką kyla, dažnai dar kurį laiką brangsta, o krintanti akcija neretai ir toliau pinga.

Praktiškai ši strategija lygina, kurios akcijos ar turto klasės per pasirinktą laikotarpį kilo labiau už kitas. Tai vadinama santykiniu stiprumu (angl. relative strength). Čia svarbiausia ne nustatyti, ar akcija yra pigi ar brangi, o įvertinti jos ankstesnį kainos judėjimą. Strategija renkasi geriausiai pasirodžiusias investicijas, o atsiliekančias palieka nuošalyje. Privačiam investuotojui momentumo strategija dažniausiai taikoma perkant geriausiai pasirodžiusias investicijas, o silpnesnes paliekant nuošalyje. Sudėtingesniuose strategijos variantuose gali būti naudojamos ir trumposios pozicijos.

Pateiksime paprastą pavyzdį be konkrečių kainų. Jei per pastaruosius 12 mėnesių technologijų akcijos pakilo 30 proc., o energetikos sektoriaus akcijos atpigo, momentumo strategija didesnę kapitalo dalį skirtų technologijų sektoriui, nes jis rodo stipresnį impulsą.

Svarbu žinoti du terminus, kurie bus vartojami toliau. Formavimo laikotarpis yra laikotarpis, per kurį vertinamas ankstesnis kainų augimas ir pagal jį rikiuojamos akcijos. Laikymo laikotarpis parodo, kiek laiko atrinkta akcija bus laikoma portfelyje, kol sąrašas bus peržiūrėtas iš naujo. Šie du parametrai lemia, kaip aktyviai veikia strategija.

Momentumą kaip rinkos dėsningumą 1993 m. viename pirmųjų reikšmingų tyrimų išsamiai aprašė Narasimhanas Jegadeeshas ir Sheridanas Titmanas. Šiandien momentumas laikomas vienu iš plačiai pripažintų investavimo faktorių, pagal kurį gali būti sudaromas ir investicinis portfelis. Norint geriau suprasti, kaip tokia strategija gali būti derinama su kitomis investicijomis, verta susipažinti ir su pagrindiniais investicinio portfelio sudarymo principais.

Kaip veikia momentum strategija?

Mechaniniu požiūriu momentumo strategija veikia pagal kelis paprastus ir nuolat kartojamus žingsnius.

1. Pirmiausia pasirenkamas formavimo laikotarpis. Dažniausiai jis trunka nuo 6 iki 12 mėnesių. Per šį laikotarpį vertinama ankstesnė turto grąža.
2. Turtas surikiuojamas pagal praėjusio laikotarpio grąžą, pradedant labiausiai pabrangusiu ir baigiant labiausiai atpigusiu.
3. Pasirenkamas geriausiai pasirodęs turtas. Klasikinėje momentumo strategijoje paskutinis mėnuo dažnai neįtraukiamas, nes labai trumpu laikotarpiu gali pasireikšti priešingas efektas. Neseniai smarkiai pabrangusios akcijos kartais trumpam atpinga, todėl dažnai vertinamas kainos pokytis iki praėjusio mėnesio.
4. Portfelis reguliariai peržiūrimas ir atnaujinamas. Pavyzdžiui, kas mėnesį ar kas ketvirtį silpniau pasirodęs turtas pakeičiamas naujais lyderiais, kad portfelyje išliktų stipriausią impulsą turinčios investicijos.

Praktiškai privatus investuotojas nebūtinai atlieka visus šiuos veiksmus savarankiškai, nes juos gali automatiškai atlikti momentumo indeksą sekantis fondas. Pavyzdžiui, MSCI USA Momentum indeksas akcijas vertina pagal 6 ir 12 mėnesių rizikai pakoreguotą kainos impulsą. Momentumas apskaičiuojamas neįtraukiant paskutinio mėnesio rezultatų. Indekso sudėtis reguliariai peržiūrima. Tai skiriasi nuo ETF, kurie seka kitokiu principu sudarytus indeksus, pavyzdžiui, NASDAQ-100.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į kaštus. Dažnas portfelio atnaujinimas reiškia daugiau sandorių, todėl gali padidėti prekybos išlaidos ir atsirasti daugiau mokestinių prievolių dėl realizuoto pelno. Kuo aktyviau valdoma strategija, tuo labiau šie kaštai gali mažinti galutinę grąžą. Ne mažiau svarbus ir nuoseklus investavimo planas, todėl verta susipažinti su periodinio investavimo principu.

Ar momentum strategija tikrai veikia? Ką rodo tyrimai

Momentumas yra vienas geriausiai akademinėje literatūroje aprašytų rinkos dėsningumų. Tai yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių ši strategija sulaukia daug dėmesio.

Viskas prasidėjo nuo Jegadeesho ir Titmano 1993 m. tyrimo. Tai buvo vienas pirmųjų reikšmingų įrodymų, kad vidutinės trukmės kainų tendencijos dažnai tęsiasi. Geriausiai jų tyrime pasirodė 12 mėnesių formavimo ir 3 mėnesių laikymo laikotarpių derinys. Taikant vadinamąją laimėtojų ir pralaimėtojų strategiją, kai perkamos geriausiai pasirodžiusios akcijos ir užimamos trumposios pozicijos prasčiausiai pasirodžiusiose akcijose, 1965–1989 m. JAV akcijų duomenimis hipotetinio portfelio grąža siekė apie 1,31 proc. per mėnesį. Svarbu suprasti, kad tai yra istorinis hipotetinės strategijos rezultatas, apskaičiuotas remiantis konkretaus laikotarpio duomenimis, o ne vidutinė metinė grąža, kurios investuotojas galėtų tikėtis šiandien.

Dar vienas svarbus žingsnis buvo Carharto 1997 m. tyrimas, kuriame momentumas įtrauktas į keturių faktorių modelį kartu su rinkos, įmonių dydžio ir vertės veiksniais. Paprastai tariant, momentumas pradėtas vertinti kaip vienas iš atskirų veiksnių, galinčių padėti paaiškinti investicijų grąžos skirtumus. Vėliau šis efektas buvo nustatytas ir už JAV ribų. Asnesso, Moskowitziaus ir Pederseno 2013 m. darbe „Value and Momentum Everywhere“ parodyta, kad momentumo reiškinys pasireiškė daugelyje pasaulio rinkų ir įvairiose turto klasėse, o ne tik JAV akcijų rinkoje.

Vis dėlto net ir plačiai aprašytas momentumo efektas neveikia nuolat. Tam tikrais laikotarpiais strategija gali reikšmingai atsilikti nuo rinkos, o pats efektas laikui bėgant gali susilpnėti. Todėl tyrimų rezultatai nereiškia, kad strategija veiks kiekvienais metais.

Momentum vs. vertės (angl. value) ir pasyvus investavimas

Kad būtų aiškiau, kaip momentumo strategija skiriasi nuo kitų požiūrių, verta ją palyginti su dviem populiariausiomis alternatyvomis.

Momentumo strategija renkasi tai, kas jau kyla, ir portfelį peržiūri dažniau. Vertės investavimas remiasi kitokiu principu: čia ieškoma santykinai pigiai įvertintų akcijų, tikintis, kad ilgainiui jų vertė gali išaugti. Įdomu, kad momentum ir vertės strategijos istoriškai dažnai judėjo skirtingomis kryptimis, tai yra vienai veikiant geriau, kita galėjo atsilikti (Asness ir kt., 2013). Todėl kai kurie investuotojai šias strategijas derina viename portfelyje. Pasyvus indeksinis investavimas siekia sekti pasirinktą rinkos indeksą ir paprastai reikalauja mažiau portfelio pokyčių bei mažesnių kaštų nei aktyvesnės strategijos.

Pradedantiesiems paprastesnis atspirties taškas dažnai yra pasyvus investavimas, pavyzdžiui, per platų rinkos įndeksą, tokį kaip S&P 500. Momentumo strategija gali būti naudojama kaip papildoma portfelio dalis, tačiau nebūtinai turi sudaryti jo pagrindą.

Momentum strategijos rizikos ir kada ji neveikia

Tai svarbi dalis, nes momentumo strategija turi realių ir gerai žinomų trūkumų.

Momentumo krizės

Kartais momentumo strategija gali smarkiai nuvertėti. Danielio ir Moskowitziaus 2016 m. darbe „Momentum Crashes“ parodyta, kad klasikinės momentumo strategijos gali patirti didelių nuostolių po staigių rinkos kritimų, kai rinka greitai atsigauna. Geras pavyzdys yra 2009 m. rinkos atsigavimas.

Taip nutinka todėl, kad strategija remiasi ankstesniais laimėtojais ir vengia ankstesnių pralaimėtojų. Kai rinkos kryptis staiga pasikeičia, labiausiai atpigusios akcijos dažnai pradeda kilti sparčiausiai. Tuo metu ankstesni lyderiai gali atsilikti, todėl momentumo portfelis gali prastai pasirodyti pradiniame atsigavimo etape.

Kaštai ir mokesčiai

Dažnas portfelio perbalansavimas padidina sandorių išlaidas ir gali sukelti papildomų mokestinių prievolių. Tai tiesiogiai mažina grynąją investuotojo grąžą. Dėl šios priežasties teoriškai patraukli momentumo premija realybėje gali būti mažesnė.

Elgesio rizika

Momentumo strategijai reikia tvirtos disciplinos. Investuotojas turi parduoti silpnėjančius lyderius ir pirkti naujus, net kai emocijos skatina elgtis priešingai. Privačiam investuotojui nuosekliai laikytis tokių taisyklių dažnai būna sunkiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Todėl momentumo strategija gali būti naudojama kaip papildoma portfelio dalis, o ne kaip vienintelė investavimo kryptis. Prieš pasirinkdami šį metodą, turėkite aiškią bendrą investavimo strategiją ir įvertinkite, ar momentumo metodas joje turi pagrįstą vietą.

Kaip privačiam investuotojui sudaryti momentum portfelį Lietuvoje?

Vienas paprastesnių būdų investuoti taikant šią strategiją yra ne savarankiškai atrinkti akcijas, o rinktis momentumo faktoriaus ETF fondą. Tokie fondai, pavyzdžiui, sekantys „MSCI USA Momentum“ arba „MSCI World Momentum“ indeksus, automatiškai atlieka visą turto atrankos, rikiavimo ir portfelio perbalansavimo procesą. Tai padeda sumažinti žmogiškų klaidų ir emocinių sprendimų riziką.

Renkantis fondą svarbu atkreipti dėmesį į kelis aspektus. Pirmiausia verta įvertinti fondo dydį ir prekybos likvidumą. Taip pat svarbu palyginti mokesčius, ypač bendrąjį išlaidų koeficientą, vadinamą TER. Be to, reikėtų patikrinti, ar pasirinktas fondas prieinamas per Lietuvoje veikiančias investavimo platformas. Konkrečių kainų čia nenurodome, nes jos gali greitai keistis, todėl naujausią informaciją apie fondą visada reikėtų pasitikrinti savarankiškai.

Praktinį investavimą reikėtų pradėti nuo vertybinių popierių sąskaitos atidarymo. Jei dar neturite investavimo į akcijas patirties, pirmiausia verta susipažinti su pagrindais, kuriuos rasite pradedančiųjų investuotojų gide.

Svarbu suprasti, kad tai nėra investavimo rekomendacija. Šiame tekste tik paaiškinami pagrindiniai strategijos principai. Sprendimą, ar momentumo strategija jums tinka ir kokią portfelio dalį jai skirti, turėtumėte priimti patys, atsižvelgdami į savo tikslus ir toleruojamą riziką.

Apibendrinimas

Momentumas yra strategija, pagal kurią investuotojai perka tai, kas jau brangsta, tikėdamiesi, kad kainos ir toliau kils. Istoriškai momentumo efektas buvo siejamas su papildoma grąža ir yra vienas geriausiai žinomų rinkos dėsningumų.

Tačiau ši strategija turi ir trūkumų. Kartais pasitaiko retų, bet didelių momentumo krizių, ypač po staigių rinkos krypties pokyčių. Be to, dažnas portfelio perbalansavimas didina sandorių išlaidas ir gali mažinti galutinę grąžą.

Privačiam investuotojui momentumo strategija gali būti naudojama kaip papildoma, aiškiai apibrėžta portfelio dalis šalia pasyvaus investavimo. Norėdami susikurti tvirtesnį pagrindą prieš išbandydami įvairias strategijas, galite susipažinti su kitais investavimo būdais.

Pastaba: Ši informacija yra edukacinio pobūdžio ir nėra finansinis patarimas.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)