Nuolatinis (amžinasis) portfelis: kas tai ir kaip sudaryti

Rinkos nuolat keičiasi, todėl niekas negali tiksliai pasakyti, kur kitais metais verta investuoti. Galbūt reikėtų rinktis akcijas? O gal auksą, kai kyla infliacija? Gal obligacijas? Kuo daugiau apie tai galvojame, tuo aiškiau tampa, kad patikimai numatyti ateities nepavyks. Todėl egzistuoja strategija, kuri nereikalauja spėlioti, kas nutiks toliau. Ji vadinama nuolatiniu arba amžinuoju portfeliu, o jos esmė yra pasirengti įvairioms ekonominėms sąlygoms.

Nuolatinis portfelis (angl. Permanent Portfolio) yra ilgalaikė investavimo strategija, pagal kurią kapitalas lygiomis dalimis paskirstomas tarp keturių turto rūšių: akcijų, ilgalaikių obligacijų, aukso ir grynųjų pinigų. Kiekviena iš šių turto rūšių gali būti palankesnė skirtingomis ekonominėmis sąlygomis, todėl toks portfelis siekia išlaikyti stabilesnę vertę įvairiais rinkos laikotarpiais.

Pagrindiniai akcentai

• Nuolatinis portfelis kapitalą lygiomis dalimis paskirsto tarp akcijų, ilgalaikių obligacijų, aukso ir grynųjų pinigų. Kiekvienai turto klasei skiriama po 25 proc.
• Kiekviena turto klasė gali būti palankesnė skirtingomis ekonominėmis sąlygomis, todėl viena portfelio dalis gali padėti kompensuoti kitų dalių silpnumą.
• Tai pasyvi strategija, kuriai nereikia nuolat prognozuoti rinkos krypties ar dažnai keisti investicijų.
• Istoriškai ši strategija pasižymėjo vidutine grąža, palyginti nedideliais svyravimais ir ne tokiais giliais nuosmukiais.
• Ji labiau tinka investuotojams, kurie vertina stabilumą ir mažesnius portfelio vertės svyravimus, o ne siekia kuo didesnės ilgalaikės grąžos.

Kas yra nuolatinis portfelis?

Nuolatinį portfelį sukūrė amerikiečių investuotojas ir rašytojas Harry Browne’as. Šią strategiją jis išpopuliarino XX a. devintajame dešimtmetyje, o vėliau išsamiai aprašė 1999 m. išleistoje knygoje „Fail-Safe Investing“. Browne’as siekė trijų pagrindinių tikslų: plačios diversifikacijos ir didesnio finansinio saugumo įvairiomis ekonominėmis sąlygomis, paprastumo, kad portfelio nereikėtų nuolat prižiūrėti, ir kapitalo išsaugojimo bei augimo.

Pagrindinė šios strategijos filosofija yra paprasta. Kadangi ateities tiksliai numatyti neįmanoma, portfelis sudaromas iš keturių turto klasių: akcijų, ilgalaikių obligacijų, aukso ir grynųjų pinigų. Skirtingais ekonomikos laikotarpiais bent viena iš jų gali padėti kompensuoti kitų dalių silpnumą. Jos esmė tokia: nesvarbu, ar ekonominės sąlygos palankios, ar sudėtingos, portfelis iš anksto paruoštas skirtingiems scenarijams.

Svarbu atkreipti dėmesį į du dalykus. Pirma, tai yra pasyvi investavimo strategija, o ne aktyvi prekyba. Investuotojas neperka ir neparduoda turto kasdien, bet išlaiko keturias portfelio dalis ir periodiškai atkuria pradines jų proporcijas. Antra, autorius sąmoningai siekė paprastumo, kad nereikėtų kasdien stebėti rinkų ar sekti finansų naujienų. Dėl šios priežasties nuolatinis portfelis dažnai lyginamas su kitomis paprastomis ir mažai priežiūros reikalaujančiomis investavimo strategijomis.

Vis dėlto svarbu aiškiai pasakyti, kad nuolatinis portfelis negarantuoja pelno ir neapsaugo nuo visų nuostolių. Jis gali sumažinti riziką, tačiau jos nepanaikina. Šį skirtumą svarbu suprasti nuo pat pradžių.

Iš ko sudarytas nuolatinis portfelis?

Strategija susideda iš keturių vienodų dalių, kurių kiekviena atlieka skirtingą vaidmenį įvairiomis ekonominėmis sąlygomis.

Akcijos ir ekonomikos klestėjimas

Kai ekonomika auga, akcijos dažnai suteikia didelę grąžą ir padeda visam portfeliui augti. Tačiau ekonomikos nuosmukio metu jų vertė gali sumažėti 50 proc. ar net daugiau, todėl vien iš akcijų sudarytas portfelis gali patirti didelius vertės svyravimus. Jei tik pradedate ir norite suprasti pagrindus, verta paskaityti apie investavimą į akcijas arba apie S&P 500 indeksą sekančius produktus.

Ilgalaikės obligacijos ir defliacija

Kai palūkanų normos mažėja, ilgalaikių obligacijų kainos paprastai kyla, todėl jos gali būti naudingos defliacijos ar ekonomikos lėtėjimo laikotarpiais. Tačiau didėjant infliacijai ir palūkanų normoms, jų vertė gali kristi. Ši portfelio dalis gali padėti sumažinti bendrus portfelio vertės svyravimus.

Auksas ir infliacija

Auksas dažnai vadinamas saugiu uostu, o jo vertė paprastai mažiau priklauso nuo akcijų rinkos svyravimų. Dėl šios priežasties jis gali būti naudingas kai kuriais laikotarpiais, kai pinigų perkamoji galia sparčiai mažėja. Vis dėlto auksas negeneruoja reguliarių pajamų, todėl ekonomikos augimo laikotarpiais jo vertė gali nekisti arba net sumažėti.

Grynieji pinigai ir recesija

Grynieji pinigai ir pinigų rinkos priemonės suteikia likvidumo bei stabilumo. Krizės metu jie gali suteikti galimybę pigiau įsigyti atpigusių investicijų. Tačiau įprastomis rinkos sąlygomis ši portfelio dalis dažniausiai suteikia mažiausią grąžą.

Kaip veikia „bet kokio oro” logika?

Nuolatinio portfelio idėja yra paprasta. Ekonominės sąlygos nuolat keičiasi, tačiau niekas negali tiksliai žinoti, kada vienos sąlygos pakeis kitas ar kiek jos truks. Šią idėją galima apibūdinti kaip „bet kokio oro“ logiką, nes portfelis iš anksto paruošiamas skirtingiems scenarijams. Ekonomikos klestėjimo laikotarpiais dažnai gerai sekasi akcijoms. Defliacijos metu gali išsiskirti ilgalaikės obligacijos. Infliacijos laikotarpiais gali sustiprėti auksas, o recesijos metu svarbūs tampa grynieji pinigai. Kadangi patikimai numatyti būsimų ekonominių sąlygų neįmanoma, strategija nesiremia bandymu jas nuspėti ir iš anksto pasiruošia įvairiems scenarijams.

Kad ši idėja neliktų vien teorinė, verta prisiminti kelis istorinius laikotarpius. 1970-aisiais didelė infliacija buvo nepalanki ilgalaikių obligacijų realiai grąžai, o aukso vertė tuo metu smarkiai išaugo. 1980–2000 m. situacija pasikeitė: JAV akcijos sparčiai brango, o aukso vertė smuko. Vėliau, 2000–2009 m., S&P 500 indeksas patyrė vadinamąjį prarastą dešimtmetį, kai jo vidutinė metinė grąža buvo apie –0,95 %, o auksas tuo laikotarpiu vėl stipriai brango.

Iš to galima padaryti paprastą išvadą. Labai sunku iš anksto numatyti, kuri turto klasė pasieks geriausią rezultatą, todėl nuolatinio portfelio strategijoje visos jos laikomos vienu metu.

Nuolatinio portfelio grąža ir rizika

Rezultatai priklauso nuo pasirinkto laikotarpio ir skaičiavimo metodikos, todėl vertinant istorinę nuolatinio portfelio grąžą svarbu atsižvelgti į konkretų laikotarpį ir taikytas prielaidas. Remiantis „Optimized Portfolio“ skaičiavimais, nuo 1968 m. iki 2026 m. kovo nuolatinio portfelio sudėtinė metinė grąža siekė apie 8,5 proc., o metinis vertės svyravimas buvo apie 7,3 proc.

Tačiau vienas svarbiausių šios strategijos bruožų yra ne grąža, o rizikos lygis. Istoriškai nuolatinis portfelis pasižymėjo mažesniais vertės svyravimais ir nuosmukiais nei S&P 500 indeksas. Remiantis „Optimized Portfolio“ skaičiavimais, per 2008 m. finansų krizę jo didžiausias nuosmukis sudarė maždaug trečdalį S&P 500 nuosmukio, o metinis vertės svyravimas per visą nagrinėtą laikotarpį buvo daugiau nei perpus mažesnis. Kitaip tariant, nuolatinis portfelis istoriškai pasiekė mažesnę absoliučią grąžą nei S&P 500, tačiau jo vertė svyravo gerokai mažiau.

Svarbu prisiminti, kad kiekvienas rezultatas priklauso nuo pasirinkto laikotarpio ir taikytos skaičiavimo metodikos. Praeities grąža negarantuoja būsimų rezultatų. Norėdami sudaryti savo prognozę pagal skirtingas prielaidas, galite pasinaudoti investavimo skaičiuokle.

Nuolatinio portfelio privalumai ir trūkumai

Kaip ir kiekviena investavimo strategija, nuolatinis portfelis turi privalumų ir trūkumų, todėl verta įvertinti abi puses.

Privalumai

• Strategija yra paprasta, nes portfelį sudaro tik keturios dalys, o jo proporcijas reikia atkurti gana retai.
• Portfelis paprastai pasižymi mažesniais vertės svyravimais ir ne tokiais giliais nuosmukiais, todėl investuotojui gali būti lengviau laikytis pasirinkto plano.
• Nereikia bandyti nuspėti rinkos krypties ar ieškoti tinkamiausio momento investuoti.
• Skirtingos turto klasės gali būti naudingos skirtingomis ekonominėmis sąlygomis: akcijos augimo metu, ilgalaikės obligacijos defliacijos, auksas infliacijos, o grynieji pinigai recesijos sąlygomis.
• Strategija gali tikti atsargesniems ir pradedantiesiems investuotojams, nes jai reikia palyginti nedaug laiko ir dėmesio.

Trūkumai

• Ilguoju laikotarpiu grąža gali būti mažesnė nei investuojant vien į akcijas.
• Kylant akcijų rinkoms, didelė grynųjų pinigų ir aukso dalis gali lėtinti bendrą portfelio augimą.
• Atskiros turto klasės turi savų trūkumų: auksas negeneruoja reguliarių pajamų, o ilgalaikių obligacijų vertė gali smarkiai sumažėti kylant palūkanų normoms.
• Reikia drausmės periodiškai atkurti pradines portfelio proporcijas.
• Lietuvos investuotojui gali būti aktuali valiutos rizika, jei dalis turto laikoma ne eurais, o JAV doleriais.

Trumpai tariant, tai yra stabilumą ir mažesnius vertės svyravimus pabrėžianti, o ne didžiausios galimos grąžos siekianti strategija. Jei ieškote spartesnio augimo, verta apsvarstyti agresyvesnę ETF portfelio strategiją, kurioje didesnė kapitalo dalis skiriama akcijoms.

Kaip sudaryti nuolatinį portfelį Lietuvoje?

Nuolatinį portfelį galite susikurti atlikdami kelis paprastus žingsnius.

1. Pirmiausia pasirinkite investavimo platformą arba brokerį. Jums reikės vietos, kur galėsite įsigyti ETF fondų ir kitų investicinių priemonių. Kaip išsirinkti tinkamą platformą Lietuvoje, sužinosite atskirame gide.
2. Išsirinkite po vieną priemonę kiekvienai turto klasei. Pavyzdžiui, galite rinktis plataus akcijų indekso ETF fondą, sekantį pasaulio akcijų rinką arba S&P 500 indeksą, ilgalaikių valstybės obligacijų ETF fondą, fiziniu auksu padengtą ETC, o grynuosius laikyti pinigų rinkos fonde arba taupomojoje sąskaitoje. Daugiau apie ETF fondus ir jų veikimą sužinosite pradedančiųjų gide.
3. Kiekvienai iš keturių turto klasių skirkite po 25 proc. investuojamos sumos.
4. Portfelio proporcijas periodiškai peržiūrėkite ir prireikus atkurkite pradines 25 proc. proporcijas. Vienas iš nuolatiniam portfeliui taikomų metodų yra jas atkurti tada, kai kuri nors turto klasė sumažėja žemiau 15 proc. arba išauga virš 35 proc. portfelio vertės.

Renkantis konkrečius produktus svarbu prisiminti, kad investicinių priemonių pasiūla laikui bėgant keičiasi. Todėl čia aptartos priemonių rūšys neturėtų būti laikomos konkrečiomis investavimo rekomendacijomis. Grynuosius pinigus Lietuvos investuotojas gali laikyti pinigų rinkos fonde arba taupomojoje sąskaitoje.

Kam tinka ir kam netinka nuolatinis portfelis?

Nuolatinis portfelis gali tikti tiems, kurie vertina ramybę ir siekia mažesnių vertės svyravimų, o ne kuo didesnės grąžos. Jis gali būti ypač naudingas žmonėms, kurie artėja prie svarbaus finansinio tikslo, pavyzdžiui, pensijos, kai sukaupto kapitalo išsaugojimas tampa svarbesnis už spartesnio augimo siekį. Šis portfelis taip pat gali tikti investuotojams, kuriems sunku ramiai stebėti didelius nuostolius, ir tiems, kurie investicijoms nori skirti kuo mažiau laiko bei dėmesio.

Šis portfelis mažiau tinka tiems, kurie siekia kuo didesnės ilgalaikės grąžos. Tai ypač aktualu investuotojams, turintiems ilgą investavimo laikotarpį ir galintiems toleruoti didesnę riziką, nes jiems gali labiau tikti didesnė akcijų dalis. Jis taip pat gali netikti tiems, kurie nori aktyviai valdyti savo portfelį ir dažnai priimti savarankiškus investavimo sprendimus. Jei dar tik svarstote, kokią kryptį pasirinkti, verta perskaityti platesnį gidą apie investavimo galimybes.

Nuolatinis portfelis prieš kitas strategijas

Kad būtų aiškiau, kuo nuolatinis portfelis skiriasi nuo kitų investavimo būdų, verta jį palyginti su populiaria 60/40 strategija ir vien akcijų portfeliu.

Pagrindinis skirtumas tas, kad 60/40 portfelį sudaro dvi turto klasės, o nuolatinis portfelis papildomai apima auksą ir grynuosius pinigus. Dėl to nuolatinio portfelio vertė paprastai svyruoja mažiau, tačiau kylant akcijų rinkoms jis dažniausiai auga lėčiau.

Nė viena iš šių strategijų nėra geriausia visiems. Tinkamas pasirinkimas priklauso nuo jūsų investavimo tikslų, laikotarpio ir toleruojamos rizikos. Jei dar nėra aišku, kokį vaidmenį portfelyje atlieka grynieji pinigai, verta plačiau pasidomėti taupymo ir investavimo principais.

Apibendrinimas

Nuolatinis portfelis gali tikti tiems, kurie vertina paprastumą ir stabilumą, o ne siekia kuo didesnės grąžos. Kapitalą lygiomis dalimis paskirsčius tarp akcijų, ilgalaikių obligacijų, aukso ir grynųjų pinigų, sukuriama strategija, kuriai nereikia spėlioti, kas nutiks ateityje. Istoriškai toks portfelis pasižymėjo palyginti nedideliais vertės svyravimais ir ne itin giliais nuosmukiais.

Norėdami pradėti kurti savo investicinį portfelį, peržiūrėkite investicinio portfelio sudarymo gidą ir ženkite pirmąjį žingsnį investavimo link.

Pastaba: ši informacija yra edukacinio pobūdžio ir nėra finansinis patarimas.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)