Šiuolaikinis verslo pasaulis reikalauja išmanaus požiūrio į įmonės finansų valdymą. Kai įmonė uždirba pelną, vadovai susiduria su esminiu klausimu: kaip protingai panaudoti turimus finansinius išteklius? Nors tradicinis požiūris dažnai siūlo reinvestuoti į verslo plėtrą, realybėje tai ne visada yra efektyvus sprendimas.
Kodėl svarbu investuoti įmonės kapitalą?
Finansinio rezervo svarba šiuolaikinėje rinkoje tapo ypač aktuali po pastarųjų kelių metų sukrėtimų. Pandemija bei padidėjusių palūkanų situacijos aiškiai parodė, kad įmonės, turinčios stiprų finansinį užnugarį, ne tik lengviau išgyvena krizines situacijas, bet ir sugeba pasinaudoti rinkoje atsirandančiomis galimybėmis. Tačiau vien pinigų kaupimas banko sąskaitoje nėra išmintingas sprendimas – infliacija kasmet “suvalgo” dalį įmonės santaupų vertės, o per kelerius metus galima prarasti net penktadalį pinigų realiosios vertės.
Šiuolaikinė rinka siūlo įvairias investavimo bei taupymo galimybes. Vis dėlto ne visos jos tinka įmonių rezervų valdymui. Akcijų rinka, nors ir labai likvidi, pasižymi dideliais vertės svyravimais, o tai kelia riziką trumpalaikiam kapitalo išsaugojimui. Nekilnojamojo turto projektai dažnai reikalauja ilgalaikio įsipareigojimo, kas gali apriboti įmonės galimybes greitai reaguoti į atsirandančias verslo galimybes.
Populiariausia alternatyva paprastai banko sąskaitai tampa taupomosios sąskaitos arba vienos nakties indėliai. Jos užtikrina maksimalų lkvidumą ir saugo strateginį rezervą nuo infliacijos. Pinigai pasiekiami iškart, o palūkanos skaičiuojamos kasdien ir gali siekti net 5% metinių.
Investavimo per juridinį asmenį privalumai
Mokestinis aspektas taip pat vaidina svarbų vaidmenį priimant sprendimus dėl įmonės lėšų panaudojimo.
Investuojant įmonės vardu, išvengiama tarpinio 15% gyventojų pajamų mokesčio, kuris būtų taikomas išsiėmus dividendus. Tai leidžia efektyviau panaudoti turimą kapitalą – didesnė suma “dirba” ir uždirba papildomas pajamas. Nors galiausiai, išsiimant dividendus, mokesčiai vis tiek bus sumokėti, tačiau iki tol uždirbta papildoma grąža gali būti ženkli. Be visą to – atsiranda galimybė planuoti dividendų išėmimą optimaliu laiku ir galimybė derinti visą tai su kitomis mokestinėmis lengvatomis.
Palyginimas | Investavimas kaip fizinis asmuo | Investavimas per juridinį asmenį |
---|---|---|
Pradinis kapitalas įmonėje (EUR) | 100.000 EUR | 100.000 EUR |
Dividendų mokestis išmokant fiziniam asmeniui (EUR) | – 15.000 EUR | 0 EUR |
Suma investavimui (EUR) | 85.000 EUR | 100.000 EUR |
Rezultatas po 1 metų su grąža 10% (EUR) | 8.500 EUR | 10.000 EUR |
GPM / Pelno mokestis (EUR) | 1.275 EUR | 0 (investuojant į KIS) |
Galutinė suma po 1 metų juridinio asmens sąsk (EUR) | 92.225 EUR | 110.000 EUR |
Skirtumas | +17.775 EUR |
Čia yra tik vienerių metų rezultatas. Įsivaizduokite kaip atrodo skirtumas po 5 ar 10 metų? Be to – kodėl Juridinis asmuo turi 0 EUR pelno mokestį ir kas tas KIS?
Ką reikia žinoti apie KIS ir jų naudą įmonėms?
Kas pelno mokesčio įstatymo taikymo tikslais yra laikoma KIS, nustatyta PMĮ 2 straipsnio 15-1 dalyje: KIS – kolektyvinio investavimo subjektas, kaip ši sąvoka apibrėžta jų veiklą reglamentuojančiuose Lietuvos teisės aktuose. KIS taip pat laikomas užsienio valstybėje įsteigtas ar kitaip organizuotas subjektas, mutatis mutandis atitinkantis šioje dalyje nurodytuose teisės aktuose atitinkamiems KIS nustatytus reikalavimus. KIS taip pat laikomas subjektas, kuriam taikomi atitinkami PMĮ 2 straipsnio 15-1 dalyje nurodyti reglamentai.
Įprastai, užsienio valstybėje (išskyrus tikslines teritorijas) registruotas ar kitaip organizuotas investicinis fondas gali būti laikomas atitinkančiu Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintus KIS nustatytus reikalavimus, jeigu toks subjektas atitinka šias sąlygas: 1) kolektyviai investuoja asmenų lėšas; 2) yra apmokestinamasis asmuo pagal tokio vieneto įsisteigimo valstybės pelno apmokestinimą reguliuojančius teisės aktus; 3) yra reguliuojamas (prižiūrimas) kompetentingų institucijų.
Europos Sąjungos praktikoje (2013 m. rugpjūčio 13 d. ESMA gairės ESMA/2013/611) KIS paprastai laikomas subjektas, kuris: a) neturi bendro komercinio arba pramoninio tikslo (t. y., šio subjekto veikla yra investavimas, o ne gamyba, prekyba ar pan.); b) subjektas bendrai kaupia iš investuotojų pritrauktas lėšas, siekdamas gauti bendrai sukauptą grąžą šiems investuotojams (t. y., subjekto tikslas yra pelnas, gaunamas iš investavimo veiklos), ir c) investuotojai, kaip kolektyvinė grupė, neturi kasdienės diskrecijos arba kontrolės (nebūtinas požymis).
Ar tai reiškia, kad galima investuoti per įmonę į paprastus ETF fondus ir nemokėti pelno mokesčio, kad ir kiek jo sugeneruotume? Taip, tik turi būti tenkinami keli punktai.
- ETF fondas turi atitikti KIS (Kolektyvinio investavimo subjekto) apibrėžimą:
- Kolektyviai investuoja asmenų lėšas
- Yra apmokestinamasis asmuo pagal įsisteigimo valstybės teisės aktus
- Yra reguliuojamas kompetentingų institucijų
- Dokumentacijos reikalavimai:
- Biržos/tarpininko dokumentai apie pirkėjų identifikavimą
- Įrodymai, kad sandoriai nevykdomi su tikslinėse teritorijose registruotais subjektais
Atrodo nesudėtinga, tiesa? Svarbu paminėti, kad įmonės neturėtų nukrypti nuo savo pagrindinės veiklos bandydamos tapti finansų valdymo ekspertais. Būtent todėl rinkoje atsiranda specializuotos įmonės, kurios padeda verslams šiuo klausimu. Jei sudomino investavimo galimybės per juridinį asmenį – užsiregistruok pokalbiui čia.