Kas  yra infliacija?

Pastaraisiais metais infliacijos sąvoka ne tik aktyviai šmėžavo naujienų portalų antraštėse, bet ir tapo neatsiejama kasdienių pokalbių dalimi. Kai tik kalba krypsta link finansų valdymo ir brangesnių pirkinių planavimo temų, beveik garantuotai kuris nors jūsų draugas ar bendradarbis atsidūsta ir pasako: „Taupyti tai tikrai reikia. Juk matei, kokia aukšta pas mus infliacija?“.

Infliacijos sąvoka tapo tokia populiaria finansų kultūros dalimi, jog dažnas žmogus, kasdien sakantis šį žodį, sunkiai galėtų paaiškinti tikrąją infliacijos prasmę. O jei suprasti ir paaiškinti sąvoką sunku, dar sudėtingiau įvertinti infliacijos poveikį mūsų pinigams. Būtent dėl to ir kviečiu Tave greitai panagrinėti šią temą bei kartui ir visiems laikams išsiaiškinti, kas yra tas mitinis infliacijos „baubas“ ir kaip su juo sėkmingai susidoroti.

Pinigų nuvertėjimas vyksta jums prieš akis

Tarptautinė infliacijos sąvoka kilo iš lotyniško žodžio inflatio, kuris, išvertus tiesiogiai, reiškia išpūtimą. Kadangi prie aukštų infliacijos tempų kainos iš tiesų pučiasi ir auga kaip ant mielių, kol kas viskas skamba logiškai. Darosi įdomu susipažinti su oficialiu sąvokos apibūdinimu.

Infliacija oficialiai yra pristatoma kaip pinigų perkamosios galios sumažėjimas, kuris per tam tikrą laiką pasireiškia kainų kilimu. Nors toks apibūdinimas ir yra gana tikslus, manau, jog įvairius ekonominius dėsnius visada pravartu išsiaiškinti per praktinius pavyzdžius. Tad šiam tikslui paanalizuokime jūsų, kaip vartotojo, perkamosios galios mažėjimą dėl infliacijos reiškinio.

Tarkime, jog šiandien nusprendėte nuvykti į parduotuvę ir ten nusipirkti savo mėgstamiausią pyragą. Tikslumo dėlei pasakykime, jog svajojate apie „Kuršėnų vyniotinį“. Važiuojant parduotuvės ir savo išsvajoto pirkinio link, per automobilio radiją viena ausimi išgirstate, jog šiuo metu Lietuvoje vyrauja maždaug 10 proc. dydžio metinė infliacija. O tai iš esmės reiškia, kad pinigai per metus praras dešimtadalį savo perkamosios galios. Apie tai dar pakalbėsime, bet dabar jums ne statistika galvoje. Jūs skubate įsigyti saldų desertą!

Už vyniotinį kasoje sumokate 10 eurų kainą ir džiaugsmingai grįžtate namo. Nors apie infliaciją pamirštate, bet ji tikrai neužmiršta jūsų pinigų. Jei pavyzdinė 10 proc. lygio metinė infliacija išsilaikys ištisus metus, tuomet jau ateinančiais metais nuvykus nusipirkti tą patį desertą į tą pačią parduotuvę, jūsų lauks nemaloni „staigmena“. Tas pats vyniotinis jau kainuos nebe 10, o 11 eurų. Tikras apiplėšimas, ar ne?

Būtent tai ir yra infliacijos reiškinio esmė. Neinvestuoti ir tiesiog tuščiai taupomi pinigai per laiką praranda dalį savo vertės. Kuo ilgiau savo pinigų nenaudojate ir neįdarbinate, tuo mažiau ilgainiui galite už juos nusipirkti. Jei ta pati pavyzdinė 10 proc. metinė infliacija laikytųsi 4 metus, šio laikotarpio pabaigoje už tą patį skanųjį „Kuršėnų vyniotinį“ mokėtumėte jau nebe 10, o 14,64 eur. Panašiai infliacija paveikia ne tik maisto produktus, bet ir daugumą plataus vartojimo prekių ir paslaugų – drabužių, degalų, būsto ir kitas kainas.

Nuolat kintantis infliacijos tempas

Pinigų nuvertėjimo tempai paprastai yra matuojami procentais per tam tikrą laiko tarpą (dažniausiai metus). Laimei, pavyzdinis 10 proc. metinis nuvertėjimas yra ne itin dažnai pasitaikantis reiškinys. Įprastai infliacija laikosi 3-4 proc. metinio lygio ribose. Tačiau tai vis tiek yra gana aukštas rodiklis. Ypač kai vertiname didesnių santaupų perkamosios galios praradimą.

Tarkime, jog turite sutaupę 10,000 eurų grynais pinigais ir nusprendžiate juos tiesiog ateinančius 5 metus nieko už savo santaupas neperkant ir niekur jų neinvestuojant. Jei infliacijos siaubūnas tuo laiku bus maloningas finansų sistemai ir jūsų santaupoms, sakykime, jog pinigai kasmet nuvertės ne daugiau, nei 3 procentais. Tačiau net ir prie 3 proc. metinės infliacijos, jūsų 10,000 eur. per penkis metus pavirs į… mažiau nei 8,600 eurų!

Net ir 3 proc. infliacija per ilgesnį laiką gali padaryti daug žalos. Nors Lietuvoje dar 2024 m. pavasarį fiksuotas beveik nulinis metinis pinigų nuvertėjimo tempas, dar 2022 m. metinė infliacija kuriam laikui buvo perkopusi net 24 proc. metinę ribą ir grasino pinigų neinvestuojantiems lietuviams stipriai „suryti“ jų santaupų vertę.

Infliacijos augimą pasaulyje skatina labai įvairūs ekonominiai veiksniai. Nors dažniausiai pinigai greičiau nuvertėja, kai prekių ir produktų vartojimas bei jų paklausa visuomenėje staigiai išauga, ypač pastaraisiais metais pinigų nuvertėjimą visame pasaulyje skatina ir energetinių bei geopolitinių krizių sukelti būtinųjų produktų ir prekių kainų šuoliai.

Infliacijos lygio sumažėjimas paprastai fiksuojamas tada, kai rinkose dėl išaugusių kainų ar kitų ekonominių ir socialinių priežasčių vartotojai ženkliai sumažina įvairių prekių ir produktų pirkimą. Jei tokie laikotarpiai užsitęsia arba pirkimo įpročius drastiškai keičia didelė visuomenės dalis, kartais galima sulaukti net ir defliacijos reiškinio.

Defliacija pasižymi pinigų vertės augimu ir produktų kainų mažėjimu. Ir nors trumpuoju laikotarpiu tai yra sveikintinas reiškinys, užsitęsusi defliacija taip pat didina ekonominį nestabilumą: kainoms mažėjant, apkarpymų sulaukia ir darbuotojų atlyginimai bei bankrutuoja klientus prarandantys smulkieji ir stambieji verslai.

Investavimas jus išgelbės!

Infliacija yra gana sunkiai kontroliuojamas reiškinys, kurio „dėka“ aukšti pinigų nuvertėjimo tempai net ir labiausiai išsivysčiusiose rinkose gali išsilaikyti ne vienus metus. Jei nenorite per tą laiką bejėgiškai stebėti, kaip jūsų sunkaus darbo vaisiai – pinigai – nyksta ir praranda savo vertę, galite bet kuriuo momentu imtis veiksmų ir…. pradėti investuoti!

Būtent investavimas yra pagrindinis ir vienintelis priešnuodis, galintis padėti įveikti infliaciją. Šioje vietoje aritmetika paprasta – jei rinkoje vyrauja vidutinė (3-4 proc.) infliacija ir jums užtenka neprarasti savo pinigų vertės, pakanka santaupas investuoti į finansinius instrumentus, kurie atskaičiavus mokesčius atneš didesnį, nei 3-4 proc. metinį pelną. O jeigu infliacija įsisiautėja ir pasiekia 8-10 proc. metinį lygį, gali būti verta investuoti ir į savo žinias, o paskui – šiek tiek rizikingesnius finansinius instrumentus, kurie gali jums uždirbti gerokai solidesnę grąžą.

Prie mažiausiai rizikingų finansinių instrumentų tradiciškai priskiriami bankiniai indėliai ir vyriausybių ar privačių verslų obligacijos – išperkamieji vertybiniai skolos popieriai. Nors tinkamai pasirinktų obligacijų nuostolių rizika yra beveik nulinė, šis finansinis instrumentas investuotojams generuoja gana kuklią grąžą, kuri paprastai vidutiniškai siekia 4-5 proc. per metus.

Kiek pelningesnis pasirinkimas, kuris reikalauja daugiau finansinių žinių bei pasižymi kiek aukštesniu rizikingumu, yra investavimas į P2P ir P2B skolinimo platformas bei populiarius akcijų fondus. P2P ir P2B skolinimo atveju per specialias platformas savo pinigus paskolos pavidalu skolinate privatiems asmenims ir verslams. Už gautą finansavimą skolininkai atsidėkoja jums per nustatytą laikotarpį grąžindami skolą bei prie jos pridėdami nustatytą procentų skaičių. Investuojant šiuo būdu, būtina mokėti skaityti finansines ataskaitas ir gebėti įvertinti realias skolininko galimybes grąžinti jūsų suteiktą kreditą. Sėkmės atveju iš P2P ir P2B investavimo galite uždirbti vidutiniškai 10 proc. metinę grąžą.

Vidutiniškai 8-10 proc. metinę grąžą gali atnešti ir investavimas į įvairius biržose prekiaujamus akcijų fondus, dar žinomus ETF pavadinimu. Šių fondų valdytojai investuotojų kapitalą paskirsto po dešimtis ar net šimtus skirtingų akcijų biržos verslų, atsirenkamų pagal įmonės dydį, pelningumą, verslo veiklos sritį ir kitus svarbius kriterijus. Būtent dėl plačios diversifikacijos ir solidaus pelningumo ETF‘ai yra žinomi kaip vienas iš pasyviausių ir populiariausių akcijų biržos investavimo pasirinkimų, taupančių ir investuotojo laiką, ir jo nervus, ir pinigus.

Na, o jei esate pažengę ir patyrę biržos investuotojai, itin pelningu (ir sąlyginai rizikingiausiu) pasirinkimu jums gali būti tokios finansinės alternatyvos, kaip investavimas į pavienes biržos akcijas. Nors ir rizikuojate nesėkmės atveju patirti gana nemažus nuostolius, tinkamai pritaikius finansų analitikos žinias ir įžvalgas galimai iš pavienių akcijų investavimo uždirbti 10-15 proc. ir dar didesnę investicinę grąžą, kuri į miltus sumals net ir labai įsismarkavusią infliaciją.