Kriptovaliutų mokesčiai Lietuvoje: kada jie taikomi ir kam?

Kriptovaliutų mokesčiai Lietuvoje aktualūs ne tik aktyviems prekiautojams. Prievolės atsiranda ir tada, kai gaunama pajamų iš kriptovaliutų pavienių transakcijų: pardavimo, keitimo į kitą virtualią valiutą, atsiskaitymo už prekes ar paslaugas ar papildomo atlygio kriptovaliutomis forma. Pagrindinė taisyklė: apmokestinamas ne pats turėjimas, bet veiksmas ir gauta ekonominė nauda.

2026 metais keičiasi GPM tarifų struktūra. Tai reiškia, kad tas pats sandoris su kriptovaliutomis 2026 metais gali būti apmokestinamas skirtingai, priklausomai kokias pajamas iš viso tais metais gyventojas uždirba.

Šiame straipsnyje Financial Lithuanians pateikia tikslią informaciją, kada atsiranda prievolė mokėti mokesčius, kaip atskiriama individuali veikla nuo pavienių sandorių ir kuo skiriasi fizinių bei juridinių asmenų apmokestinimas.

Platesniam kontekstui kriptovaliutos tema galima remtis atskiru pradedančiųjų gidu.

Kada atsiranda prievolė mokėti kriptovaliutų mokesčius?

Prievolė mokėti kriptovaliutų mokesčius Lietuvoje atsiranda tada, kai gaunamos pajamos arba ekonominė nauda parduodant kriptovaliutas. Praktikoje tai reiškia, kad mokesčiai taikomi ne nuo fakto, kad kriptovaliutos yra turimos, o nuo to, kokie veiksmai atliekami su šiuo turtu. Kriptovaliutos mokesčių tikslais vertinamos kaip trumpalaikis turtas, kuris gali būti naudojamas atsiskaityti arba laikomas parduoti.

Pajamomis laikoma, jeigu:

• kriptovaliutas iškeičiam į eurus ar kitą oficialią valiutą;
• viena kriptovaliuta keičiama į kitas;
• kriptovaliuta atsiskaitoma už prekes ir (ar) paslaugas;
• už turimą kriptovaliutą papildomai gaunamas tam tikras kiekis kriptovaliutos.

Svarbi ir įplaukų vertinimo taisyklė. Jei vyksta keitimas tarp virtualių valiutų, pajamomis laikoma mainais gautos kriptovaliutos tikroji rinkos kaina eurais keitimo momentu.

Jei atsiskaitoma už prekes ar paslaugas, pajamos nustatomos pagal gautų prekių ar paslaugų tikrąją rinkos kainą. Jei gaunamas papildomas atlygis kriptovaliutomis, vertinama rinkos kaina gavimo momentu.

Jei kriptovaliuta tik laikoma piniginėje ir nėra pardavimo, keitimo ar atsiskaitymo, GPM prievolė neatsiranda. Dėl to mokesčių apskaičiavimui būtina tiksliai fiksuoti sandorių datas, sumas ir vertę eurais. Daugiau apie bendrą sistemą – straipsnyje apie mokesčiai Lietuvoje.

Kriptovaliutų mokesčiai fiziniams asmenims

Fiziniams asmenims kriptovaliutų mokesčiai dažniausiai taikomi dviem būdais: kaip individualios veiklos pajamoms arba kaip kito turto pardavimo pajamoms.

Kuris variantas taikomas, priklauso, koks veiklos pobūdis, kokios sumos ir platformos. Jei sandoriai vyksta nuosekliai, savarankiškai ir siekiant ekonominės naudos, veikla gali būti laikoma individualia.

Jei sandorių pobūdis pavienis ar atsitiktinis, dažniau taikomas kito turto pardavimo režimas.

Fiziniams asmenims svarbus ne tik apmokestinimas, bet ir deklaravimas. Metinė deklaracija teikiama VMI kitais metais po pelno gavimo, o mokėtinas GPM sumokamas iki to paties termino. Paprastai – iki gegužės 1 dienos.

Deklaruojant pajamas taikomi konkretūs kodai: IVP pajamos deklaruojamos GPM311 vedlio C dalyje (93 kodas), kito turto pardavimo pajamos – D dalyje (13 kodas)

Svarbi dalis yra dokumentai. Jeigu pajamos deklaruojamos ne kaip individualios veiklos, būtina turėti įsigijimo kainą pagrindžiančius dokumentus, nes tuomet priklauso, ar galima teisingai apskaičiuoti apmokestinamą skirtumą. Būtent dokumentų trūkumas dažniausiai lemia klaidas apskaičiuojant pajamų iš kriptovaliutų rezultatą.

Taip pat svarbu, kad kriptovaliutų sandoriams netaikomas investicinės sąskaitos režimas. Tokios pajamos vertinamos pagal bendrą pajamų rūšies apmokestinimo tvarką. Ši vieta dažnai sukelia painiavą, jeigu pajamos gaunamos per investavimo platformas.

Papildomam kontekstui apie platformas ir dokumentų išrašus galima vadovautis straipsniu apie investavimą Lietuvoje.

Individuali veikla ar pavieniai sandoriai – kaip tai vertina VMI?

Vertinant, ar sandoriai su kriptovaliutomis laikoma IVP, svarbiausi kriterijai yra savarankiškumas, tęstinumas ir siekis gauti pelno iš ekonominės veiklos.

Vien kelios pirkimo – pardavimo operacijos savaime dar nereiškia, kad vykdoma individualią veiklą atitinkanti prekyba, tačiau reguliarūs sandorių ciklai ir nuoseklus veiklos modelis gali būti vertinami kitaip.

Šis atskyrimas svarbus todėl, kad vertinama, kokie mokesčiai taikomi, ar atsiranda VSD įmokos, kaip skaičiuojamas apmokestinamasis rezultatas ir kaip deklaruojamos pajamos. Pavieniai prekybos atvejai dažniau patenka į kito turto pardavimo taisykles, o tęstinė prekyba – į individualios veiklos režimą.

Kriptovaliutų mokesčiai vykdant individualią veiklą

Kai sandoriai su kriptovaliutomis pripažįstami kaip individuali veikla, pajamos apmokestinamos pagal individualios veiklos apmokestinimo tvarką.

2025 m. GPM skaičiuojamas taikant 15 proc. tarifą ir GPM kreditą, todėl faktinis tarifas mažesnėms apmokestinamosioms pajamoms gali būti mažesnis, o didėjant pajamoms artėja prie 15 proc. ribos.

2026 metais individualios veiklos apmokestinimas keičiasi: AP pasiekus 42500 eurų – GPM padidėja iki 20%

Leidžiami atskaitymai gali būti:

• faktiškai patirtos išlaidos (kai jos pagrįstos dokumentais) arba
• 30 proc. nuo gautų IVP pajamų iš kripto pardavimų per metus.
• Į leidžiamus atskaitymus gali būti įtraukiamos ir socialinio draudimo įmokos.

Be GPM, vykdant individualią veiklą atsiranda ir VSD bei PSD prievolės. Taip pat būtina tvarkyti apskaitą ir pildyti individualios veiklos pajamų – išlaidų žurnalą, nes dėl to priklauso teisingas pajamų mokesčio apskaičiavimas ir deklaravimas.

Kriptovaliutų mokesčiai deklaruojant pajamas kaip kito turto pardavimą

Jei sandoriai su kriptovaliutomis nelaikomi individualia veikla, pajamos paprastai deklaruojamos kaip kito turto pardavimo pajamos. Tokiu atveju svarbiausias rodiklis yra skirtumas tarp pardavimo pajamų ir įsigijimo išlaidų, apskaičiuotų pagal nustatytą tvarką ir pagrįstų dokumentais.

Jei per kalendorinius metus šis skirtumas neviršija 2 500 Eur, GPM netaikomas ir tokios pajamos nedeklaruojamos. Pajamų mokesčio mokėti nereikia. Jei skirtumas didesnis, atsiranda prievolė deklaruoti ir mokėti mokestį VMI. Praktikoje dažna klaida yra vertinti visą pardavimo sumą, nors apmokestinimui reikšmingas būtent pelno skirtumas.

Dažnos klaidos taip pat apima nepakankamai pagrįstą įsigijimo kainą, neteisingą kripto-kripto keitimo ignoravimą ir neįvertintą rinkos kainą eurais keitimo momentu. Keitimas tarp virtualių valiutų taip pat laikomas pajamų gavimo momentu, todėl tokie pardavimų duomenys turi būti įtraukiami į apskaitą.

Kriptovaliutų mokesčiai juridiniams asmenims

Juridiniams asmenims kriptovaliutų mokesčiai taikomi pagal pelno mokesčio taisykles. Kriptovaliuta mokesčių tikslais laikoma trumpalaikiu turtu, kuris gali būti naudojamas kaip atsiskaitymo priemonė arba laikomas parduoti. Visi sandoriai apskaitoje registruojami eurais, todėl būtina nustatyti tikslią vertę eurais kiekvienu momentu.

Svarbus principas – vien kriptovaliutos įsigijimas ar pasigaminimas dar nesukuria pelno mokesčio bazės. Apmokestinamosios pajamos atsiranda tada, kai kriptovaliuta realizuojama: parduodama arba iškeičiama. Tokiu atveju vertinamas skirtumas tarp pardavimo ir įsigijimo kainos (ar pasigaminimo kainos).

Kai už prekes ar paslaugas atsiskaitoma kriptovaliutomis, įmonei atsiranda ir pajamų pripažinimo, ir turto įsigijimo apskaitos klausimai. Todėl juridiniams asmenims ypač svarbi nuosekli buhalterinė apskaita, o ne vien platformų ataskaitos ar operacijų eksportai, parduodant kriptovaliutas.

Kriptovaliutų mokesčių pokyčiai nuo 2026 metų – ką būtina žinoti?

2026 metais keičiasi GPM tarifų taikymas metinėms pajamoms ir kriptovaliutų mokesčiai tampa dar labiau susiję su bendra metinių pajamų suma. Reikšmę turi ne tik pajamos iš kriptovaliutų, bet ir kitos per metus gautos pajamos.

2026 m. taikoma progresinė GPM struktūra:

• 15 proc. pajamoms iki 12 VDU
• 20 proc. pajamų daliai iki 36 VDU,
• 25 proc. pajamų daliai nuo 36 iki 60 VDU,
• 32 proc. pajamų daliai virš 60 VDU.

Dėl to didesnės pajamų iš kriptovaliutų sumos gali pakeisti galutinį taikomą tarifą tada, kai kriptovaliutos nėra vienintelis pajamų šaltinis. Šią tvarką aktualiai aiškina ir valstybinė mokesčių inspekcija. Skaičiuojant 2026 metų mokestinį rezultatą svarbu vertinti bendrą pajamų struktūrą.

2025 m. daliai su kriptovaliutomis susijusių pajamų dar taikoma 15/20 proc. GPM, o nuo 2026 m. taikoma nauja tvarka. Tai reiškia, kad tas pats pirkimo/pardavimo modelis skirtingais metais gali lemti kitokį apmokestinimas rezultatą.

Lietuvos fiziniams asmenims pasiruošimas 2026 metams pirmiausia susijęs su duomenų kokybe: reikalingi operacijų išrašai, vertės eurais, pirkimo dokumentai ir aiškus atskyrimas, kurios pajamos, parduodant kriptovaliutas, yra individualios veiklos, o kurios – ne.

Lietuvos juridiniams asmenims 2026 m. aktualus ir pelno mokesčio tarifo pokytis – standartinis tarifas taikomas 17 proc. (už 2025 metus – 16 proc.). Dėl to įmonėms, kurių veikla susijusi su kripto arba atsiskaitymais kripto, svarbu tinkamai atskirti laikotarpius ir apskaitinius įrašus. Šioje vietoje reikšminga remtis oficialiai skelbiama informacija, kurią pateikia valstybinė mokesčių inspekcija.

Išvada – kaip teisingai pasiruošti kriptovaliutų mokesčiams?

Kriptovaliutų mokesčiai Lietuvoje priklauso nuo to, kaip gaunamos pajamos: ar tai pavieniai atvejai, ar individualią veiklą atitinkantys pardavimai. Esminis principas nesikeičia – svarbus sandoris, jo vertė eurais ir dokumentais pagrįsta įsigijimo kaina.

Tvarkinga apskaita yra pagrindas teisingam deklaravimui. Kai pirkimai / pardavimai tęstiniai, būtina atskirti individualios veiklos pajamas ir nuosekliai vesti apskaitą. Kai sandoriai pavieniai, reikia tiksliai skaičiuoti pardavimo ir įsigijimo išlaidų skirtumą, nes būtent tuomet priklauso, ar mokesčiai bus taikomi.

2026 metų pokyčiai dar labiau padidina planavimo svarbą, nes kriptovaliutų pajamos vertinamos kartu su kitomis metinėmis pajamomis. Tikslūs duomenys, aiški apskaita ir teisingas pajamų rūšies nustatymas tampa svarbiausiais veiksniais.

DUK apie kriptovaliutų mokesčius

Ar reikia mokėti mokesčius, jei tik laikomos kriptovaliutos?

Ne. Vien kriptovaliutos laikymas nesukuria pajamų. Prievolė atsiranda tik tada, kai įvyksta virtualios valiutos pardavimo, keitimo, atsiskaitymo ar papildomo atlygio gavimo sandoris.

Ar keitimas iš vienos kriptovaliutos į kitą yra apmokestinamas?

Taip. Toks virtualios valiutos keitimas laikomas pajamų gavimo momentu, o pajamos apskaičiuojamos pagal gautos kriptovaliutos rinkos kainą eurais keitimo dieną.

Kada kripto pardavimai laikomi individualia veikla?

Kai nustatomi individualios veiklos požymiai: savarankiškumas, tęstinumas ir siekis gauti ekonominę naudą. Pavieniai pardavimų atvejai dažniau laikomi kito turto pardavimu.

Kur deklaruojamos pajamos iš kriptovaliutų?

VMI metinėje GPM311 deklaracijoje virtualios valiutos sandoriai deklaruojami : individualios veiklos pajamos – C dalyje (93 kodas), kito turto pardavimo pajamos – D dalyje (13 kodas)

Kas svarbiausia ruošiantis 2026 metų pokyčiams?

Svarbiausia turėti tikslią sandorių suvestinę eurais, išsaugotus įsigijimo dokumentus ir vertinti kriptovaliutų pajamas kartu su kitomis metinėmis pajamomis, nes nuo bendros sumos priklauso taikomas GPM tarifas.

Pastaba: Mokesčių tvarka gali keistis, todėl prieš deklaruojant pajamas rekomenduojama pasitikrinti aktualią informaciją VMI.