Akcijų pardavimo mokesčiai Lietuvoje: Viskas, ką reikia žinoti

Akcijų pardavimo mokesčiai Lietuvoje dažniausiai prasideda nuo 15 % GPM, tačiau nuo 2026 m. šis tarifas taikomas ne visais atvejais.

Iki 500 Eur metinio pelno iš finansinių priemonių pardavimo gali būti neapmokestinama, o viršijus 12 VDU ribas, jei netaikomas investicinės sąskaitos režimas, gali būti taikomi ir didesni gyventojų pajamų mokesčio tarifai.

Nuo 2026-01-01 iš investicinės sąskaitos išmokėtai sumai, kuri viršija įnašus, taikomas 15 % GPM tarifas nepriklausomai nuo pajamų dydžio.

Reikėtų įsidėmėti:

• Bazinis akcijų pardavimo pelno tarifas gyventojams dažniausiai yra 15 % GPM.
• Jei finansinių priemonių pardavimo pelnas per kalendorinius metus neviršija 500 Eur, jis gali būti neapmokestinamas.
• Kai negalima objektyviai pagrįsti, kurios konkrečios akcijos parduotos, taikomas FIFO principas: pirmiausia atskaitoma anksčiausiai įsigytų akcijų kaina.
• Bendras deklaravimo terminas yra iki gegužės 1 d.
• Neparduotos akcijos nėra apmokestinamos, nes mokestis atsiranda tik realizavus pelną.

Trumpa pastaba: jei akcijų nepardavėte, bet jų vertė pakilo, mokestinė prievolė dar neatsiranda. Kol pelnas nerealizuotas, pajamų mokesčio nėra.

Finansinių priemonių pardavimo mokesčiai iš arti

Akcijų pardavimo mokesčių taisyklės šiame straipsnyje taikomos fiziniams asmenims, kurie investuoja savo vardu per banką, brokerį ar investavimo platformą. Tokiu atveju vertinamas pelnas, gali būti taikoma lengvata, o mokestis deklaruojamas per metinę pajamų deklaraciją GPM311.

Jei investuojama per įmonę, galioja jau kita mokestinė logika. Tada kalbama ne apie gyventojo GPM iš akcijų pardavimo, o apie juridinio asmens apskaitą ir jam taikomas taisykles. Dėl to asmeninio investavimo ir investavimo per įmonę nereikėtų maišyti.

Nuo 2026 m. 15 % pajamų mokesčio tarifas lieka svarbus, bet jis nebėra absoliuti taisyklė visiems atvejams, kai investuojama ne per investicinę sąskaitą. Jei akcijos buvo išlaikytos trumpiau nei 5 metus ir kartu su kitomis tam tikromis ne darbo santykių pajamomis viršijama 12 VDU pajamų riba, viršijanti dalis iš akcijų pardavimo gali būti apmokestinama 20 %, 25 % arba 32 % tarifais.

Tačiau jei ne per investicinę sąskaitą įgytos akcijos nuosavybėje išlaikytos ilgiau nei 5 metus, jų pardavimo pajamos apmokestinamos 15 % tarifu nepriklausomai nuo dydžio.

Rodiklis	Taisyklė
Standartinis GPM tarifas	15 %
Padidintas GPM tarifas	20 %, 25 % arba 32 % gali būti taikomas nuo 2026 m. viršijančiai daliai, jei akcijos išlaikytos trumpiau nei 5 metus ir kartu su kitomis tam tikromis ne darbo santykių pajamomis viršijama 12 VDU riba.
Neapmokestinamas dydis	500 Eur metiniam finansinių priemonių pardavimo pelnui
Taikomas skaičiavimo metodas	FIFO
Deklaravimo terminas	Iki gegužės 1 d.

Kaip skaičiuojamas apmokestinamasis pelnas (FIFO metodas)

Pagrindinė formulė yra paprasta:

Pelnas = Pardavimo kaina – Įsigijimo kaina – Komisiniai mokesčiai

Vertinamas finansinių priemonių pardavimo pajamų ir jų įsigijimo išlaidų, įskaitant privalomus mokėjimus, skirtumas. Kitaip tariant, skaičiuojama ne visa gauta pardavimo suma, o tik realus pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas.

Jei tos pačios įmonės akcijos buvo pirktos keliais etapais ir skirtingomis kainomis, atsiranda klausimas, kurių akcijų savikaina turi būti priskirta pardavimui. Kai negalima objektyviai pagrįsti, kuri konkreti vienarūšių akcijų dalis buvo perleista, pirmiausia atskaitoma anksčiausiai sumokėta įsigijimo kaina. Praktikoje tai yra FIFO principas – „pirmas į, pirmas iš“.

Pavyzdys paprastas. Tarkime, investuotojas pirmiausia nusipirko 10 „Apple“ akcijų po 100 Eur, o vėliau dar 10 akcijų po 120 Eur. Vėliau jis pardavė 10 akcijų po 150 Eur. Kadangi taikomas FIFO principas, laikoma, kad pirmiausia parduotos anksčiausiai įsigytos akcijos – tos, kurios pirktos po 100 Eur.

• Pardavimo suma: 1 500 Eur
• Įsigijimo kaina pagal FIFO: 1 000 Eur
• Pelnas: 500 Eur

Jei tai visas metinis pelnas iš akcijų pardavimo, tuomet jis patenka į 500 eurų neapmokestinamą ribą. Tokiu atveju pajamų mokesčio mokėti nereikia.

Todėl investuotojui svarbiausia ne išsigąsti kiekvieno pelningo sandorio, o suskaičiuoti galutinį metų rezultatą. Būtent metinis rezultatas parodo, ar lengvata dar dengia visą pelną, ar dalis pelno jau apmokestinama.

Plačiau apie pirmuosius žingsnius rinkoje verta skaityti ir straipsnyje apie investavimą į akcijas.

500 Eurų neapmokestinamas dydis ir jo išimtys

Viena dažniausių klaidų – manyti, kad 500 eurų lengvata taikoma kiekvienam atskiram pardavimui. Taip nėra. Neapmokestinamas yra pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas, jei jis per metus neviršija šios ribos. Tai reiškia, kad skaičiuojamas bendras mokestinio laikotarpio rezultatas.

Deklaruojant GPM311, akcijų ir kitų finansų priemonių pardavimo pajamos pildomos D dalyje, Turto pajamos.

Praktikoje dažniausiai matomas 12 pajamų rūšies kodas, nes tarpininkai duomenis VMI teikia būtent šiuo kodu, neįvertindami galimos pajamų mokesčio lengvatos ir nepateikdami įsigijimo išlaidų. Jei konkrečioms finansų priemonių pardavimo pajamoms taikoma 500 eurų lengvata, deklaracijoje gali būti aktualus ir 11 kodas. Todėl, jį reiktų pakeisti rankiniu būdu.

Pelnai ir nuostoliai tais pačiais metais sumuojami

Jei vienos akcijos parduotos su pelnu, o kitos – su nuostoliu, metų pabaigoje vertinamas bendras rezultatas. Pavyzdžiui, jeigu iš vieno sandorio uždirbta 700 Eur, o iš kito patirta 250 Eur nuostolio, galutinis metų rezultatas yra 450 Eur pelno. Tokiu atveju 500 eurų lengvata vis dar padengia visą sumą, todėl GPM mokėti nereikia. Ši logika remiasi VMI aiškinimu, kad vertinamas bendras pajamų ir įsigijimo išlaidų skirtumas per metus.

Lengvata netaikoma dividendams

Dar vienas dažnas mitas – kad 500 Eur riba tinka ir dividendams. Netinka. Dividendai apmokestinami atskirai, taikant 15 % tarifą, ir šioms pajamoms lengvata netaikoma.

Būtent dėl šios priežasties svarbu atskirti:

• akcijų pardavimo pelną,
• dividendus,
• palūkanas,
• pajamas per investicinę sąskaitą.

Kai šios pajamų rūšys suplakamos į vieną, atsiranda nereikalingo streso ir klaidų deklaruojant.

Todėl, paruošėme jums straipsnį apie mokesčių mitus.

Kada 500 Eur lengvata netaikoma

Pajamų mokesčio lengvata netaikoma, kai:

• akcijos parduodamos jas išleidusiai įmonei;
• vertybiniai popieriai laikomi parduotais įmonės likvidavimo atveju;
• parduodamos akcijos, kurios buvo nemokamai gautos įstatinio kapitalo didinimo metu.

Tai reiškia, kad vien tik 500 Eur riba dar negarantuoja lengvatos. Reikia įvertinti ir paties sandorio pobūdį.

Ką svarbu žinoti nuo 2026 metų

Nuo 2026 m. atsiranda svarbus niuansas. Jei akcijos buvo išlaikytos trumpiau nei 5 metus, jų pardavimo pajamoms 15 % tarifas taikomas tik tol, kol akcijų pardavimo ir kitų tam tikrų ne darbo santykių pajamų metinė suma neviršija 12 VDU, tai yra 27 745,80 Eur 2026 metais. Viršijus šią ribą, viršijanti dalis apmokestinama 20 %, 25 % arba 32 % tarifais, priklausomai nuo bendros metinės sumos.

Tačiau jei akcijos nuosavybėje išlaikytos 5 metus ar ilgiau, jų pardavimo pajamos apmokestinamos 15 % tarifu nepriklausomai nuo dydžio ir neįtraukiamos į 20 %, 25 % ar 32 % tarifų bazę. Tai investuotojui yra labai svarbi detalė, ypač planuojant ilgalaikę strategiją.

Investicinė sąskaita ir mokesčių atidėjimas

Investicinė sąskaita tapo viena svarbiausių naujų temų Lietuvos investuotojams. Jos esmė paprasta: mokestis mokamas ne kiekvieno pelningo pardavimo momentu, o tada, kai iš investicinės sąskaitos išsiimama daugiau, nei į ją buvo įnešta.

Tai reiškia, kad investuotojas gali parduoti akcijas, pakeisti portfelio sudėtį ir reinvestuoti pelną nepatirdamas momentinės GPM prievolės, kol pinigai lieka investicinėje sąskaitoje. Šis modelis ypač aktualus tiems, kurie investuoja ilgam ir pelno neišsiima kasmet savo reikmėms.

Pavyzdžiui: gyventojas į investicinę sąskaitą įnešė 2 000 Eur, investavo, vėliau gavo didesnę sumą ir išsiėmė 1 000 Eur, vien šis išėmimas dar nebūtinai reiškia apmokestinamą pelną. Pirmiausia vertinama, ar išmokėta suma neviršija įnašų. Kol neišsiimama daugiau, nei buvo įnešta, apmokestinimo gali nebūti.

Dar svarbiau tai, kad 2026 metais per investicinę sąskaitą gautoms pajamoms taikomas 15 % GPM tarifas nepriklausomai nuo jų dydžio. Tai aiškiai atskiria investicinės sąskaitos režimą nuo įprasto akcijų pardavimo režimo, kuriame nuo 2026 m. gali įsijungti progresiniai tarifai.

Ką pasirinkti?

Įprasta brokerio sąskaita labiau tinka, jei:

• pelnas dažnai išsiimamas savo poreikiams,
• investavimo apimtys nėra didelės ir telpama į lengvatą,
• norisi paprastesnio modelio be papildomo investicinės sąskaitos deklaravimo.

Investicinė sąskaita labiau tinka, jei:

• kapitalas auginamas ilgalaikėje perspektyvoje,
• pelnas dažniausiai reinvestuojamas,
• svarbus mokesčių atidėjimo efektas.

Plačiau apie veikimo principą verta skaityti atskirame straipsnyje apie investicinę sąskaitą

Ką daryti su patirtais nuostoliais?

Nuostolis savaime nėra malonus, tačiau mokestine prasme jis gali sumažinti galutinę metų naštą. Kadangi skaičiuojamas bendras metinis pardavimo rezultatas, nuostolingi sandoriai tais pačiais metais mažina pelningų sandorių rezultatą.

Pavyzdžiui, jei iš vienų akcijų uždirbta 1 300 Eur, o iš kitų patirta 700 Eur nuostolio, bendras rezultatas yra 600 Eur pelno. Tokiu atveju 500 Eur lengvata padengia dalį sumos, o likę 100 Eur būtų apmokestinami GPM.

Svarbiausias ribojimas tas, kad fiziniams asmenims tokie nuostoliai paprastai nėra perkeliami į kitus metus.

Tai reiškia, kad nuostolį galima panaudoti tik to paties kalendorinio laikotarpio rezultatui mažinti.

Todėl metų pabaigoje verta pasižiūrėti į visą portfelio vaizdą. Kartais dalies nuostolingų pozicijų realizavimas gali sumažinti tais pačiais metais susidariusį apmokestinamą pelną. Mokestine prasme svarbiausia ne vienas sandoris, o galutinis metinis rezultatas.

Kaip ir kada deklaruoti investicijas VMI?

Deklaravimo tvarka tampa gerokai aiškesnė, kai ji suskaidoma į kelis paprastus žingsnius.

1. Susirinkti metų ataskaitas.
Reikia turėti duomenis apie pardavimo sumas, įsigijimo kainą ir komisinius. Būtent šie skaičiai reikalingi apskaičiuojant apmokestinamą pelną.

2. Atskirti, per kokį tarpininką investuota.
Jei investuojama per Lietuvoje veikiantį banką ar brokerį, dalis informacijos deklaracijoje gali būti jau matoma arba deklaravimas gali būti paprastesnis.

Jei investuojama per užsienio brokerį, duomenis dažnai tenka pasiruošti pačiam.

3. Jei naudotas užsienio brokeris, pasiruošti rankinį suvedimą.
Naudojantis tokiomis platformomis kaip „eToro“, „Interactive Brokers“ ar „Trading 212“, paprastai reikia atsisiųsti metinę ataskaitą, suskaičiuoti metų rezultatą pagal Lietuvos taisykles ir suvesti duomenis į EDS. Šių pajamų deklaravimas yra gyventojo atsakomybėje.

4. Pateikti metinę pajamų deklaraciją laiku.
Bendras deklaravimo terminas yra iki gegužės 1 d.

5. Sumokėti apskaičiuotą GPM.
Mokėtinas GPM taip pat turi būti sumokėtas iki gegužės 1 d.

Svarbiausia praktinė taisyklė tokia: Lietuvos tarpininkas dažnai reiškia mažiau rankinio darbo, o užsienio brokeris – daugiau savarankiško skaičiavimo. Tačiau pati mokestinė logika dėl to nesikeičia: skaičiuojamas pelnas, vertinama 500 Eur riba, taikomas tinkamas tarifas ir deklaruojamas galutinis rezultatas.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)