Kai tavo atlyginimas pradeda augti, atrodo, jog santaupų ir investavimo apimtys taip pat turėtų proporcingai didėti. Bet dauguma žmonių šioje vietoje stebi, kaip pinigai tiesiog dingsta tarsi į vandenį ir kažkokiu magišku būdu tų papildomų finansinių išteklių nelieka. Tad kur problema?
Šioje vietoje skiriu 3 pagrindinius aspektus – gyvenimo būdo infliacija, finansų planavimo spragos ir, be abejo, pinigų ištaškymas dalykams, kurie tau neduoda realios pridėtinės vertės. Kadangi tokių dalykų gali būti šimtai, šiandien papasakosiu apie 10 dažniausiai pasitaikančių finansų „valgytojų“, kuriuos efektyviai peržiūrėjus net nustebsi, kiek papildomų pajamų atsirado tavo investavimo tikslams ir kasdienių išlaidų poreikiams. Darkart įsitikinsi, kad finansų valdymas ir efektyvus taupymas yra svarbi sėkmės dalis!
Kasdieniai verslo pietūs
Patarimas numeris vienas. Kasdien nepietauk restoranuose ir užkandinėse. Viskas tvarkoje, jei nori kartais pasimėgauti kitokiais skoniais ar tiesiog su kolegomis pakeisti aplinką. Bet jei ne naminį maistą pietums valgai kasdien… Skriaudi savo piniginę. Paskaičiuokime ir įvertinkime viską išsamiai!
Tarkim, kad vidutinis lietuvis, atmetus visus savaitgalius, atostogas ir šventes dirba 20 dienų per mėnesį, arba 240 dienų per metus. Ir jei kasdien visas tas dienas pietauji restoranuose ar užkandinėse, vidutiniškai pietums gali laisvai palikti ir 10 eurų per dieną. Aišku, pietų kaina gali labai skirtis, bet bendrai manau, kad 10 eurų yra geras vidurkis. Tad jei taip išlaidauji kasdien, per mėnesį vien dienos pietums išleidi apie 200 eurų. O tai jau sudaro apie 15 proc. nuo 1350 eur. vidutinės lietuviškos algos!
Kadangi maždaug 200 eurų apskritai yra mėnesinis didelės dalies investuotojų biudžetas, tikrai patariu peržiūrėti maisto išlaidų vietą ir pagalvoti apie tokias alternatyvas, kaip priešpiečių dėžutės ir gaminimas namie! Pradėjus sąmoningiau žiūrėti į mitybą, dažnu atveju tokiu sprendimu džiaugsis ne tik tavo piniginė, bet ir sveikata!
Iš anksto planuok maisto pirkimus
Kad jau pradėjom nuo maisto patarimų, serviruoju dar vieną šia tema. Patariu iš anksto planuoti maisto pirkimus, kad netektų dalies krepšelio išmesti šiukšliadėžėn… Lietuva yra tikrai labai kontrastinga šalis. Iš vienos pusės, oficialių vidutinių atlyginimų ir kainų santykis yra labai prastas. Vien 2022 m. kas penktas gyventojas pateko į vadinamą skurdo rizikos grupę. Iš kitos pusės, pastaruoju metu vienas žmogus Lietuvoje įvairiomis formomis kasmet išmeta apie 70 kg. maisto. Tai ne tik atrodo amoraliai, bet ir bereikalingai kerta per švaistūno piniginę.
Pastebėjus, kad dažnai išmeti gendančius nepanaudotus produktus, situaciją gali nesunkiai pataisyti. Elementariausi veiksmai – sudaromi išankstiniai pirkinių sąrašai, nusistatytas ir reguliariai peržiūrimas maisto biudžetas kiekvienam mėnesiui bei preliminarus maisto gaminimo planavimas. Tai padės ne tik sumažinti išmetamo maisto kiekį, bet ir apskritai optimizuoti išlaidas. Kitaip sakant, taupysi ir dar prisidėsi prie geresnės planetos ateities.
Neišlaidauk „dizainerių“ rūbams
Jei nori tikrai sukaupti turtus, o ne tik imituoti finansinę laisvę, bent kuriam laikui mesk iš galvos populiariais prabangos ženklais pasipuošusius drabužius. Tikrai žinai, apie ką kalbu. Apie visas Gucci kelnes už 1500 ir Chanel palaidines už 2500 eurų. Nenormalu, jei pusę ar visą vidutinę algą palieki drabužiams, o investavimui atidedi 100-200 eurų.
Atmink, apranga pirmiausia turi būti tvarkinga ir kokybiška bei patogi. Tikrai gali rasti gražių ir kokybiškų marškinių už 30 eurų. Kokybe jie gali ir pralenkti Dolce Gabanna brand‘ą. O jei nori rūbais pabrėžti statusą, tik priminsiu, kad milijonieriams dauguma vardinių rūbų kelia juoką. Turtingieji mėgsta išieškotas, bet kuklias aprangos detales ir apskritai, dažnai net dėl savo pačių saugumo mėgsta neišsiskirti drabužių prabanga.
Nenaudojamos prenumeratos
Ketvirtas patarimas – peržiūrėk ir atsikratyk nenaudojamų prenumeratų. Labai dažna situacija – užsisakai Netflix‘o prenumeratą, arba kokią akcijų analizės narystę metams ir… realiai programą panaudoji porą dienų. Aišku, jei plano neatšauksi, nuolat gausi 6, 8 ar daugiau eurų sąskaitas kiekvieną mėnesį. Ir jei tokių programų 3 ar 4, kaip į balą išmeti 30 eurų.
Nesakau atsisakyti visko. Tik iš tikrųjų nenaudojamų prenumeratų. Peržiūrėk savo banko kortelės išrašų duomenis ir atskirk reikalingas paslaugas nuo šlamšto. Pagalvojus, kiek dienų per metus naudoji programą, ir kiek naudos iš jos gauni, iš karto bus lengviau atlikti teisingą rūšiavimą.
Nepirk mineralinio buteliukuose
Penktas patarimas. Patariu pastoviai nepirkinėti vandens plastikiniuose buteliukuose. Atrodo, kas čia per mintis, ar ne? Kaip jau galbūt žinote, per parą suaugęs žmogus išgeria bent jau pusantro litro vandens.. Kadangi vidutinis puslitrio buteliukas Lietuvoje kainuoja kokius šešiasdešimt centų, pirkdami bent 2 tokius buteliukus per dieną po metų jau turėsite maždaug 450 eurų išlaidų. Tad iš esmės perkamam vandeniui galima laisvai išleisti bent 37 eur. kiekvieną mėnesį!
Turbūt šimtus kartų pigesnė alternatyva – vandens gertuvė. Į ją bet kada įsipilsi mėgstamos arbatos ar elementaraus vandens. O ir sekti vandens gėrimo įprotį daug lengviau, kai reikia iš anksto pasirūpinti savo hidratacijos šaltiniu.
Peržiūrėk banko administracines išlaidas
Dauguma bankų tavo naudojamoms sąskaitoms ir kortelėms kas mėnesį taiko administracinį mokestį. Vienur jis siekia eurą, kitur du, dar kitur net 3-4 eurus. Jau vien šitoje vietoje išanalizavus visus pasiūlymus, galima sutaupyti apie 20 eurų per metus ir išlaikyti tą patį paslaugų paketą.
Dar didesnis įdomumas prasideda ties grynųjų pinigų išėmimu ir bankų mokesčiais už šią paslaugą. Jei mėgsti iš kortelės vis nusiimti grynųjų, būtinai pasidomėk, kokie bankai siūlo didžiausias neapmokestinamas bankomatų gryninimosi sumas ir žemiausius mokesčių tarifus. Dauguma žmonių vieną ar kelias sąskaitas naudoja visą gyvenimą ir net nesusimąsto, kokias sumas jie išleidžia vien grynųjų Tik įsivaizduok, kiek sutaupysi per 40 ar 50 metų, jei kuri nors finansinė įstaiga pasiūlys vos procentu mažesnį pinigų gryninimo mokestį.
Investavimas į fondus (ETF). Ar nepermoki už savo pasirinkimus?
Investavimas į biržos finansinius instrumentus, o ypač akcijų fondus (vadinamuosius ETF‘us), yra populiarus ir patogus dalykas. Fondų portfeliai sudaromi ir valdomi įvairių kompanijų, o tau lieka pasirūpinti investiciniu kapitalu. Tokius indeksus, kaip populiarusis S&P500 sekantys ETF‘ai ilguoju laikotarpiu investuotojus džiugina solidžia (8-10 proc.) metine grąža, kuri generuojama visiškai pasyviai.
Aišku, jokia paslauga negaunama už dyką. ETF‘ų valdytojai taiko kasmetinį administravimo mokestį ir pasiima dalelę nuo investuoto kapitalo. Atrodo, nėra ko sukti galvos. Juk įkainiai paprastai nesiekia net procento. Bet jei ilgainiui viename ETF‘e sukaupi dideles sumas, manau yra reikšmingas skirtumas tarp 0,7 ir 0,07 proc. kapitalo mokesčio, jei kalbame apie kokią 10-20 tūkst. ar net 100 tūkst. eurų sumą.
Praktinė įžvalga renkantis ETF‘us – paprasta. Paprastai naudinga ieškoti ilguoju laikotarpiu stabilias ir solidžias pajamas generuojančių fondų su kuo žemesniu valdymo mokesčiu. Būtent dėl šių priežasčių investuotojai labai dažnai renkasi populiariausius indeksus sekančius pasyvius ETF‘us.
Loterijos bilietai, sporto lažybos ir kitas šlamštas
Dažnas žmogus neatsispiria loterijų ir lažybų vilionėms. Atrodo, kas čia tokio, jei 20-30 eurų paskirsi Teleloto bilietams arba pastatysi ant Žalgirio pergalės Eurolygoje? Čia tik pramoga. Žiūrėk, dar ir pavyks užbraukti visus skaičius bei pasiimti naują automobilį už eurą!
Na, tie 20-30 eurų azartinių išlaidų per mėnesį pavirsta bent į 300 eurų per metus. Tokią sumą galėtum sėkmingai investuoti į asmeninį tobulėjimą, profesinių kompetencijų ugdymą ar papildomų pasyvių pajamų auginimą.
Juk žinai ir be manęs – loterijoje didesnius prizus laimi dešimt-dvidešimt bilietų iš šimtų tūkstančių. Tikimybė beveik nulinė. O sporto lažybos tik atrodo kaip mažiau rizikinga sritis. Ten nekontroliuoji nei sportininkų pasirodymo, nei bukmekerių siūlomų koeficientų, nei paties lažybų proceso skaidrumo. Tad atsakyk sau asmeniškai – kiek verta ir patikima veltis į tokius reikalus?
Prabangūs automobiliai už paskutinius centus
Prabangius automobilius pirk tik tada, kai tikrai gali sau tai leisti! Nesistenk kažkam kažko įrodinėti. Tavo siekis nr. 1 turėtų būti finansinis stabilumas bei pajamų auginimas. Turbūt šimtus kartų esam matę tą tradicinį vaizdelį: prie seno daugiabučio priparkuotas stovi buto vertės automobilis, kuris, tikėtina, pirktas lizingo būdu. Savininkas gal ir galvoja, kad tai – puikus sprendimas ir kad gyvenam tik kartą – ko gi čia varžytis?! Bet protingesnis praeivis iškart supranta, kad toks sprendimas – skaudus smūgis finansinei gerovei.
Pagalvok – kiek kainuoja superautomobilio draudimas ir priežiūra? Kaip atrodys tavo gyvenimas, jei vos vos sukrapštysi reikiamą sumą svajonių mašinos pirkimui, bet negalėsi sau leisti nei pramogų, nei kokybiškesnio maisto, o investavimas apskritai liks penktoje-šeštoje vietoje? Ir apskritai, ką darysi, jei kas nors su tokiu automobiliu atsitiks? Milijardierius tik numos ranka ir vietoj Ferar‘io nusipirks Rols-Royce‘ą. O tu vėjais paleisi ne vieną dešimtmetį sunkaus darbo. Prisimink – norint pirkti prabangiausius dalykus, reikia atitinkamai uždirbti.
Nenaudojama sporto salės narystė
Paskutinis patarimas susijęs su tavo raumenimis ir jų auginimu. Na, jei tiksliau, su jų neauginimu 🙂 Rekomenduoju nuoširdžiai įsivertinti, ar tau reikalinga vis atnaujinama sporto salės narystė ir kiek apskritai tu toje salėje sportuoji. Jei bent 3 kartus per savaitę, viskas tvarkoje. Bet jei apskritai jau pamiršai savo gym‘o adresą, galbūt verta nenaudojamos paslaugos atsisakyti bei sutaupyti mažiausiai 20 eurų per mėnesį, arba 240 eurų per metus?
Dauguma žmonių šioje vietoje jaučia diskomfortą – neva atsisakoma to, kas susiję su jų sveikata ir gerove. Tačiau jei paslaugos tikrai nenaudoji, ar geras pasirinkimas yra tuščias pinigų švaistymas raminant save, kad ryt 17:00 jau tikrai būsi ant bėgtakio? O gal geriau pamažu pradėti nuo sporto namuose ir gryname ore – juk šios alternatyvos nieko nekainuoja!
