Informacja atnaujinta: 2026 26 birželio
„Market timing”: kaip žinoti kada pirkti akcijas?
Straipsnį parašė žmogus
Beveik kiekvienas, atsidaręs investavimo platformą, susimąsto apie tą patį: „O jeigu nupirkčiau pačiame dugne ir parduočiau pačioje viršūnėje?“ Ši strategija vadinama rinkos laiko parinkimu (angl. market timing). Trumpas atsakymas, paremtas dešimtmečių duomenimis: nuosekliai to nepavyksta padaryti beveik niekam, o pats bandymas dažniausiai kainuoja brangiau, nei duoda naudos. Šiame Financial Lithuanians straipsnyje paaiškiname, kodėl, ir ką verta daryti vietoj to.
Pagrindiniai straipsnio akcentai:
- Reikia būti teisiam du kartus: norint laimėti iš „market timing”, reikia atspėti ne tik kada parduoti, bet ir kada vėl pirkti. Kiekvienas spėjimas didina klaidos tikimybę.
- Geriausios dienos slepiasi šalia blogiausių: didelė dalis stipriausių rinkos dienų įvyksta per kritimus arba netrukus po jų, todėl pasitraukus iš rinkos jas lengva praleisti.
- Praleistos kelios dienos kainuoja brangiai: istoriškai praleidus vos 10 geriausių dienų per 30 metų, grąža sumažėja daugiau nei perpus (Hartford Funds).
- Net tobulas spėjimas vos lenkia paprastą investavimą: Charles Schwab tyrimas parodė, kad idealiai laiką pasirinkęs investuotojas per 20 metų aplenkė tą, kuris tiesiog investavo iškart, vos keliais procentais.
- Veikia ne spėjimas, o buvimas rinkoje: ilgalaikis, periodinis investavimas ir diversifikacija duoda nuspėjamesnį rezultatą nei bandymas pagauti dugną.
Kas yra „market timing” (rinkos laiko parinkimas)?
„Market timing” yra bandymas nuspėti būsimus rinkos kainų judesius ir pagal tai sprendžiama, kada pirkti, o kada parduoti. Idėja paprasta: laikyti pinigus grynaisiais, kol rinka atrodo brangi, ir investuoti į akcijas tada, kai kainos, investuotojo manymu, jau pasiekė dugną.
Tai aktyvaus investavimo forma, priešinga pasyvesniam principui „laikas rinkoje“ (angl. time in the market). Pasyvus investuotojas neklausia, ar šiandien gera diena pirkti. Jis laikosi plano ir leidžia pinigams dirbti ilgą laiką, nepriklausomai nuo to, ką tą savaitę rodo naujienos.
Skirtumas svarbus, nes „market timing” remiasi prielaida, kurios beveik niekas negali patvirtinti praktikoje: kad galima sistemingai numatyti, kur rinka pajudės toliau.
UŽTEKS KLAIDŽIOTI TARP INFORMACIJOS TRIUKŠMO
Gauk aiškų, 5 valandų praktinį planą nuo pirmo pirkimo iki pilno automatizavimo.
Kaip formuojasi akcijų kaina ir kodėl ją sunku nuspėti
Norint suprasti, kodėl „market timing” metodas toks sunkus, verta prisiminti, kas apskritai yra akcija. Akcija yra vertybinis popierius, suteikiantis teisę į dalį įmonės. Akcijų birža yra vieta, kurioje susitinka pirkėjai ir pardavėjai, o akcijos kaina ten nuolat kinta pagal tai, kiek pirkėjų nori jas įsigyti ir už kiek pardavėjai sutinka parduoti.
Akcijų kaina priklauso nuo daugybės veiksnių vienu metu: įmonės pelno ir augimo perspektyvų, palūkanų normų, ekonomikos būklės, naujienų ir net investuotojų nuotaikos. Dalis šių veiksnių susiję su konkrečia įmone, dalis su visa rinka. Būtent todėl tos pačios akcijos kaina gali pakilti arba nukristi net tą pačią dieną, priklausomai nuo informacijos, kuri tampa žinoma.
Esminė problema spėjikui ta, kad rinkos kaina jau atspindi didelę dalį šiandien žinomos informacijos. Toliau kainą dažniausiai judina nauja informacija, kurios iš anksto nežinome. Todėl nuspėti, kur akcijų kaina pajudės rytoj, iš esmės reiškia bandyti nuspėti įvykius, kurie dar neįvyko. Tai paaiškina, kodėl net patyrę investuotojai ir analitikai taip dažnai klysta dėl trumpalaikių rinkos judesių.
Kodėl nuspėti rinkos dugną ir viršūnę praktiškai neįmanoma?
Pagrindinė problema ta, kad „market timing” reikalauja būti teisiam du kartus iš eilės. Pirma, reikia parduoti prieš pat kritimą. Antra, reikia vėl nupirkti prieš pat atsigavimą. Klaida bet kuriame žingsnyje sugriauna visą naudą, o tikimybė pataikyti abu kartus daug metų iš eilės yra labai maža.
Antra problema: niekas nepaskambina varpeliu, kai pasiekiamas dugnas. Dugną ir viršūnę matome tik žvelgdami atgal. Realiu laiku kritimo viduryje neaišku, ar tai jau dugnas, ar dar tik pusiaukelė žemyn. Lygiai taip pat augimo metu neaišku, ar tai viršūnė, ar augimas tęsis dar kelerius metus.
Trečia, ir bene svarbiausia, geriausios rinkos dienos dažnai būna labai arti blogiausių. „Morningstar“ analitikai pastebi, kad stipriausios ir silpniausios dienos rinkoje paprastai susitelkia arti viena kitos, ir būtent dėl to bandymas išvengti blogiausių dienų praktiškai neišvengiamai reiškia ir geriausių praleidimą (Morningstar). Pasitraukus iš rinkos po didelio kritimo, dažniausiai prarandamas būtent tas staigus atšokimas, kuris ir atneša didžiąją grąžos dalį.
Ką sako skaičiai: praleistos geriausios dienos
Lengviausias būdas suprasti „market timing“ kainą yra pažiūrėti, kas nutinka grąžai, kai praleidžiamos vos kelios geriausios biržos dienos.
„Franklin Templeton“ pateikia konkretų pavyzdį. 10 000 USD, investuoti į S&P 500 indeksą 2000 metų pradžioje, iki 2019 metų pabaigos išaugtų iki 32 527 USD, tai yra vidutiniškai apie 6,07 % per metus. Per tą 20 metų laikotarpį buvo 5 036 prekybos dienos. Praleidus vos 10 iš jų, grąža sumažėtų perpus (Franklin Templeton).
| Scenarijus (S&P 500, 2000–2019) | 10 000 USD virsta | Vidutinė metinė grąža |
|---|---|---|
| Investuota visą laiką | 32 527 USD | ~6,07 % |
| Praleistos 10 geriausių dienų | maždaug perpus mažiau | smarkiai žemesnė |
„Hartford Funds“ duomenys iliustruoja tą pačią tendenciją per ilgesnį laikotarpį. Praleidus 10 geriausių dienų per pastaruosius 30 metų, grąža sumažėja daugiau nei perpus, o praleidus 30 geriausių dienų, ji krenta net apie 84 % (Hartford Funds). Esmė ne ta, kad reikia pataikyti į geriausias dienas. Esmė ta, kad jas labai lengva praleisti, jei bandai nuolat išeiti iš rinkos ir vėl į ją grįžti.
Kodėl tos dienos taip lengvai prasprūsta? Todėl, kad jos dažnai įvyksta psichologiškai sunkiausiu metu. „Hartford Funds“ skaičiavimais, apie 76 % stipriausių rinkos dienų įvyko meškų rinkos metu arba per pirmuosius du naujo augimo mėnesius, kai dar nebuvo aišku, ar atsigavimas tikrai prasidėjo. Tai būtent tie laikotarpiai, kai investuotojui psichologiškai norisi laukti daugiau aiškumo, o ne pirkti.
Tobulas spėjikas prieš tą, kuris tiesiog investavo
Tarkime, kažkas vis dėlto sugebėtų pasirinkti laiką idealiai. Kiek tai duotų? Mažiau, nei tikitės.
Charles Schwab tyrime „Does Market Timing Work?“ lyginami penki investuotojai, kurių kiekvienas 20 metų kasmet investavo po 2 000 USD į S&P 500, tik skirtingu būdu. Kad būtų lengviau skaityti, žemiau scenarijams suteikti supaprastinti pavadinimai. Naujausiame skaičiavime už 2005–2024 metus rezultatai pasiskirstė taip (Charles Schwab):
| Investuotojas | Strategija | Rezultatas po 20 metų |
|---|---|---|
| Petras „Tobulasis“ | kasmet perka pačiame metų dugne (idealus spėjimas) | 186 077 USD |
| Aistė „Veiksmas“ | investuoja iškart, pirmą metų prekybos dieną | 170 555 USD |
| Motiejus „Kas mėnesį“ | investuoja dalimis kas mėnesį (DCA) | 166 591 USD |
| Rožė „Pražiopsojusi“ | kasmet perka pačioje metų viršūnėje (blogiausias laikas) | 151 343 USD |
| Laurynas „Laukiantis“ | laiko pinigus grynaisiais, niekada neinvestuoja | 47 357 USD |
Du dalykai šioje lentelėje keičia požiūrį į „market timing”.
Pirma, skirtumas tarp idealaus spėjiko ir to, kuris tiesiog investavo iškart, yra vos 15 522 USD per 20 metų, tai yra maždaug 700 USD per metus. Už beveik neįmanomą pasiekti tobulą laiko pasirinkimą gaunamas stebėtinai mažas priedas.
Antra, blogiausia strategija buvo ne blogas laiko pasirinkimas, o laukimas. Net Rožė, kuri kasmet pirko pačiu blogiausiu įmanomu momentu, gerokai aplenkė Lauryną, kuris laukė „tinkamo“ momento ir taip ir liko grynuosiuose. Schwab pakartojo tą patį skaičiavimą daugybei skirtingų 20 metų laikotarpių ir gavo panašų rezultatą: laukimo kaina dažniausiai viršija net tobulo spėjimo naudą.
Praktinė išvada paprasta. Klausimas „kada pirkti akcijas“ daugumai investuotojų yra mažiau svarbus nei klausimas „ar aš apskritai investuoju“.
Kodėl mūsų smegenys taip nori nuspėti rinką?
Jei duomenys tokie aiškūs, kodėl idėja pirkti dugne tokia patraukli? Priežastis psichologinė, ne matematinė.
Žmonės stipriau jaučia nuostolį nei tokio pat dydžio pelną. Todėl mintis investuoti tiesiai prieš galimą kritimą atrodo nepakeliama, ir lengviau „palaukti“. Prisideda ir naujausių įvykių efektas: po didelio kritimo atrodo, kad kritimas tęsis, o po ilgo augimo lengva manyti, kad viršūnė jau visai arti. Galiausiai veikia ir baimė praleisti progą, kuri verčia šokti į rinką pačiame įkarštyje.
Visi šie jausmai normalūs, bet jie stumia priimti sprendimus pačiu netinkamiausiu metu: parduoti per paniką ir pirkti per euforiją. Būtent todėl „market timing„ dažnai virsta ne strategija, o emocijų sekimu. Daugiau apie tai, kur dažniausiai suklumpama, rašome straipsnyje apie dažniausias pradedančiųjų investuotojų klaidas.
Ką daryti vietoje bandymo nuspėti tinkamą laiką?
Gera žinia ta, kad alternatyvos paprastesnės ir, svarbiausia, jas realu įgyvendinti.
Buvimas rinkoje vietoj rinkos gaudymo. Pati grąža ateina iš laiko, praleisto rinkoje, o ne iš taiklaus įėjimo momento. Kuo anksčiau pinigai pradeda dirbti, tuo ilgiau veikia sudėtinės palūkanos. Tai ir yra ilgalaikio investavimo pagrindas.
Periodinis investavimas (DCA). Investuojant fiksuotą sumą reguliariai, pavyzdžiui, kas mėnesį, nebereikia spėlioti, ar šiandien gera diena. Kai kainos žemos, už tą pačią sumą nuperkama daugiau, kai aukštos, mažiau. Tai sumažina ir emocinę įtampą, ir riziką netyčia investuoti viską prieš pat kritimą. Detaliau apie tai skaitykite straipsnyje periodinis investavimas.
Investuoti turimą sumą iškart, jei psichologiškai pajėgiate. Jei jau turite didesnę sumą, statistika palaiko jos investavimą iškart, o ne dalimis. „Vanguard“ tyrimas, lyginęs investavimą visa suma iškart ir laipsnišką investavimą skirtingose rinkose, parodė, kad investavimas iškart aplenkė laipsnišką investavimą maždaug dviem trečdaliais atvejų. (Vanguard). Priežastis ta pati: rinkos dažniau kyla nei krenta, todėl delsimas pats savaime yra savotiškas „market timing”.
Diversifikacija ir aiški struktūra. Kai portfelis išskaidytas tarp daug bendrovių ir turto klasių, vienos dienos ar vieno sektoriaus svyravimas nebeturi lemiamos reikšmės, todėl dingsta ir poreikis gaudyti momentą. Paprastas pavyzdys yra plačiai diversifikuotas ETF portfelis arba pasyvi tinginio portfelio strategija, kurią pakanka peržiūrėti kartą per metus.
Visi šie būdai turi vieną bendrą bruožą: jie nereikalauja nuspėti ateities. Jie reikalauja drausmės. Plačiau apie pasirinkimus rašome straipsnyje apie investavimo strategijas.
Kaip pradėti investuoti į akcijas be bandymo nuspėti rinką
Jei domina ne spėjimas, o nuoseklus turto auginimas, pradėti investuoti į akcijas yra paprasčiau, nei atrodo.
Pirmas žingsnis yra susipažinti su tuo, į ką investuojate, ir atsidaryti vertybinių popierių sąskaitą per brokerį. Antras, pasirinkti plačiai diversifikuotą sprendimą, pavyzdžiui, S&P 500 sekantį ETF, kad nereikėtų atskirai rinktis pavienių įmonių akcijų. Trečias, nuspręsti, kokią sumą galite investuoti reguliariai, ir laikytis to grafiko nepriklausomai nuo to, ką tą savaitę rodo biržoje.
Pradėti galima ir nedidelėmis sumomis, nes daugelis ETF įsigyjami už kelias dešimtis eurų. Svarbiau ne tai, kiek turite šiandien, o tai, kad pinigai kuo anksčiau pradėtų dirbti. Detalesnius žingsnius aptariame straipsnyje investavimas į akcijas: kaip pradėti.
Atkreipkite dėmesį, kad nė viename iš šių žingsnių nereikia nuspėti rinkos dugno. Sprendimas pradėti yra svarbesnis už tobulą pradžios momentą.
Ar „market timing” kada nors pateisinamas?
Būtų netikslu sakyti, kad laikas investuojant niekada nesvarbus. Yra situacijų, kai sprendimo laikas turi reikšmės, bet tai nebūtinai yra tas pats, kas trumpalaikis rinkos spėliojimas.
Portfelio rebalansavimas, kai kartą per metus grąžinate norimą akcijų ir obligacijų santykį, iš dalies reiškia pardavimą to, kas pabrango, ir pirkimą to, kas atpigo, tačiau pagal taisyklę, o ne pagal nuojautą. Tai pagrįsta investicinio portfelio priežiūros dalis. Taip pat labai ilgu laikotarpiu ekstremalūs rinkos vertinimai gali turėti reikšmės, bet tai jau ne tas pats, kas bandyti pagauti trumpalaikius pirkimo ir pardavimo momentus.
Verta atskirti ir įrankius nuo strategijos. Techninė analizė ar baimės indeksai gali padėti suprasti rinkos nuotaiką, bet jie nepadaro ateities nuspėjamos. Skirtumas paprastas: taisyklėmis pagrįstas, iš anksto suplanuotas elgesys yra disciplina, o reagavimas į kiekvieną naujieną ir mėginimas pataikyti į dugną yra „market timing”. Pirmas dažniausiai padeda, antras dažniausiai kainuoja.
Išvados
Bandyti pataikyti į geriausią pirkimo laiką skamba patraukliai: pirkti pigiai, parduoti brangiai. Praktikoje jis reikalauja atspėti ateitį du kartus iš eilės, daug metų be klaidų, o duomenys nuosekliai rodo, kad tai pavyksta išskirtinai retai. Praleistos vos kelios geriausios dienos sumažina grąžą perpus, o net tobulas spėjimas vos lenkia paprastą investavimą iškart.
Daugumai žmonių naudingiausias sprendimas yra paprastas, nors ir ne toks įspūdingas: investuoti reguliariai, plačiai diversifikuoti, laikytis plano ir leisti laikui dirbti. Klausimas „kada pirkti akcijas“ svarbus kur kas mažiau nei „kiek laiko mano pinigai praleis rinkoje“.
Pastaba: ši informacija yra edukacinio pobūdžio ir nėra finansinis patarimas.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
1. Ar verta laukti rinkos kritimo, kad pradėtum investuoti?
Statistiškai dažniausiai ne. Laukimas grynaisiais yra savotiška „market timing“ forma. Charles Schwab tyrimas parodė, kad net prastai laiką pasirinkę investuotojai ilgainiui aplenkė tuos, kurie laukė „tinkamo“ momento ir liko grynuosiuose. Kadangi rinkos istoriškai dažniau kyla nei krenta, delsimas dažnai kainuoja grąžą, o ne ją apsaugo.
2. Kas yra „time in the market“ ir kuo jis skiriasi nuo „market timing”?
„Time in the market“ reiškia kuo ilgesnį buvimą rinkoje nepriklausomai nuo trumpalaikių svyravimų. „Market timing”, priešingai, yra bandymas pataikyti į pirkimo ir pardavimo momentus. Pirmas remiasi laiku ir sudėtinėmis palūkanomis, antras, sunkiai nuspėjamais spėjimais.
3. Ar geriau investuoti visą sumą iškart, ar dalimis?
Jei jau turite sumą ir esate psichologiškai pasiruošę svyravimams, istoriškai investavimas iškart aplenkė investavimą dalimis maždaug du trečdalius atvejų. Jei nerimas dėl galimo kritimo trukdytų laikytis plano, periodinis investavimas dalimis yra protingas kompromisas, padedantis išvengti emocinių klaidų.
4. Ar galima atpažinti rinkos dugną realiu laiku?
Patikimai, ne. Dugnas tampa akivaizdus tik žvelgiant atgal. Realiu laiku kritimo metu neįmanoma žinoti, ar kainos jau pasiekė žemiausią tašką, ar dar kris. Būtent todėl dauguma stipriausių atsigavimo dienų praleidžiamos laukiant aiškesnio signalo.
5. Ar techninė analizė padeda nuspėti rinką?
Techninė analizė gali padėti suprasti rinkos nuotaiką ir tendencijas, bet ji nepaverčia spėjimo tikrumu. Jokia rinkos analizės priemonė nepanaikina pagrindinės problemos: rinkos judesius dažnai lemia nauja informacija, kurios iš anksto nežinome.
6. Ką daryti, kai rinka krenta?
Dažniausiai geriausias sprendimas yra laikytis plano. Jei investuojate periodiškai, kritimas reiškia, kad už tą pačią sumą perkate daugiau. Skubotas pardavimas per kritimą paverčia laikiną nuostolį realiu ir padidina riziką praleisti staigų atsigavimą.
7. Kas yra akcija ir ką reiškia ją turėti?
Akcija yra vertybinis popierius, suteikiantis jos turėtojui teisę į dalį įmonės. Turėdami akcijų, tampate vienu iš įmonės savininkų, galite gauti dalį jos pelno (pavyzdžiui, dividendais), o jūsų investicijos vertė kinta kartu su akcijos kaina.
8. Kur ir kaip vyksta prekyba akcijomis?
Prekyba vyksta akcijų biržoje per tarpininką, brokerį. Investuotojai pateikia pirkimo ir pardavimo pavedimus, o akcijos kaina biržoje formuojasi pagal pasiūlą ir paklausą. Privačiam investuotojui pakanka atsidaryti vertybinių popierių sąskaitą ir įsigyti pasirinktus vertybinius popierius keliais paspaudimais.
9. Nuo ko priklauso akcijų kaina?
Akcijų kaina priklauso nuo įmonės rezultatų ir pelno perspektyvų, bendros ekonomikos būklės, palūkanų normų, naujienų ir investuotojų nuotaikų. Kadangi dalis šių veiksnių nenuspėjami iš anksto, tiksliai prognozuoti būsimą kainą praktiškai neįmanoma.
10. Kiek pinigų reikia, kad galėčiau pradėti investuoti į akcijas?
Pradėti galima ir nuo kelių dešimčių eurų, ypač renkantis ETF fondus. Daug svarbiau reguliariai investuoti nedideles sumas ilgą laiką nei laukti, kol sukaupsite didelę sumą ar pagausite „tinkamą“ momentą.
11. Ar galima uždirbti aktyviai perkant ir parduodant akcijas?
Trumpuoju laikotarpiu kai kuriems pavyksta, bet tai labiau išimtis nei taisyklė. Dažnas pirkimas ir pardavimas didina komisinius, apmokestinamus įvykius ir klaidų tikimybę, todėl daugumai investuotojų pelno duoda ne aktyvi prekyba, o ilgalaikis laikymas.
12. Kuo akcijos skiriasi nuo kitų vertybinių popierių?
Akcijos suteikia dalį įmonės nuosavybės, o, pavyzdžiui, obligacijos yra skola, už kurią mokamos palūkanos. Akcijos paprastai svyruoja labiau, bet istoriškai ilguoju laikotarpiu jų grąža buvo aukštesnė nei saugesnių vertybinių popierių.
