Tendencijos sekimo strategija: prekyba pagal rinkos kryptį, o ne spėliojimus

Dauguma pradedančiųjų į rinką žiūri kaip į spėjimo žaidimą: bando nuspėti, ar akcija kils, ar kris, ir sprendimus priima pagal savo nuomonę. Tendencijos sekimo strategija veikia priešingai. Užuot bandžiusi nuspėti ateitį, ji tiesiog seka tai, kas vyksta dabar, ir juda ta pačia kryptimi kaip ir rinka.

Šiame Financial Lithuanians straipsnyje paaiškiname, kas yra tendencijos sekimo strategija ir kuo ji skiriasi nuo prognozavimo. Taip pat aptariame, ką rodo daugiau nei šimtmečio duomenys, kam ši strategija tinka ir kodėl Lietuvoje ji gali kainuoti daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Svarbiausi straipsnio akcentai:

• Esmė viena: prekiaujama pagal jau esamą kainos kryptį. Kyla, perki. Krenta, parduodi arba lieki nuošalyje. Nebandoma iš anksto atspėti, kur bus dugnas ar viršūnė.
• Tai ne būrimas, o sistema: sprendimus diktuoja iš anksto nustatytos taisyklės (pavyzdžiui, slankusis vidurkis), o ne emocijos ar naujienų antraštės.
• Istorija strategijai palanki: AQR tyrimas nustatė, kad nuo 1880 m. tendencijų sekimo strategija kiekvieną dešimtmetį vidutiniškai uždirbo teigiamą grąžą ir gerai pasirodė 8 iš 10 didžiausių krizinių laikotarpių.
• Pagrindinis trūkumas: šoninėje, be aiškios krypties judančioje rinkoje, strategija generuoja daug klaidingų signalų ir mažų nuostolių iš eilės.
• Lietuvos investuotojui svarbu: jei nenaudojama investicinė sąskaita, pelnui paprastai taikomas 15 % GPM, įvertinus 500 EUR lengvatą, kai ji taikoma. Dažna prekyba reiškia dažnus mokesčius ir komisinius, kurie tyliai graužia grąžą.
• Kam tinka: drausmingiems, taisyklių besilaikantiems investuotojams, dažniausiai kaip nedidelė portfelio dalis (satelitas), o ne kaip pagrindinė strategija.

Kas yra tendencijos sekimo strategija?

Tendencijos sekimo strategija (angl. trend following) yra prekybos metodas, kuriuo perkama, kai kaina juda aukštyn, ir parduodama (arba stovima nuošalyje), kai kaina juda žemyn. Pagrindinė prielaida paprasta: jei kaina jau kurį laiką kyla, didesnė tikimybė, kad ji kils ir toliau, nei kad staiga apsisuks. Vietoj prognozės, kur kaina bus po mėnesio, sekėjas reaguoja į tai, ką kaina daro dabar.

Ši logika prieštarauja įprastam prekybos centro įpročiui pirkti tai, kas atpigo. Rinkoje tendencijų sekėjas elgiasi atvirkščiai: jis perka tai, kas brangsta, ir laikosi to tol, kol kryptis nepasikeičia. Senas prekiautojų posakis šią logiką apibendrina taip: ribok nuostolius ir leisk pelnui augti.

Strategija nėra nauja. Tendencijų sekimo tekstuose dažnai minimas Davidui Ricardo priskiriamas principas riboti nuostolius ir leisti pelnui augti. Vėliau panašią mintį išpopuliarino XX a. pradžios prekiautojas Jesse Livermore: didieji pinigai uždirbami ne gaudant kiekvieną smulkų svyravimą, o suprantant pagrindinę rinkos kryptį.

Kuo ji skiriasi nuo spėliojimo?

Skirtumas tarp tendencijos sekimo ir spėliojimo yra ne intuicijoje, o disciplinoje. Spėjikas atidaro poziciją, nes „jaučia”, kad kaina turėtų kilti, arba perskaitė optimistišką naujieną. Tendencijų sekėjas atidaro poziciją tik tada, kai jo taisyklė duoda signalą, ir uždaro ją, kai taisyklė liepia trauktis. Asmeninė nuomonė čia nieko nereiškia.

Praktikoje tai atrodo taip. Sekėjas iš anksto nusistato sąlygą, pavyzdžiui: „perku tik tada, kai kaina yra virš 200 dienų slankiojo vidurkio”. Kol ši sąlyga galioja, jis lieka rinkoje. Kai kaina nukrinta žemiau šios ribos, jis išeina, net jei asmeniškai tiki, kad akcija „dar pakils”. Sprendimą priima sistema, o ne nuotaika.

Būtent emocijos ir nesuvaldyti spėjimai sudaro dažniausių pradedančiųjų klaidų branduolį. Investuotojas pamilsta vieną akciją, laiko ją krentančią vildamasis atsigavimo ir parduoda tik tada, kai nuostolis tampa nepakeliamas. Taisyklėmis grįsta sistema pašalina šį emocinį faktorių, nes iš anksto pasako, kada trauktis.

Kaip atpažinti tendenciją?

Kad galėtum sekti tendenciją, pirmiausia reikia ją objektyviai apibrėžti. Tam pasitelkiama akcijų rinkos techninė analizė, nagrinėjanti ne įmonės pelną ar pajamas, o pačios kainos elgseną grafike. Dažniausiai naudojami trys metodai:

1. Slankusis vidurkis (angl. moving average). Tai kainos vidurkis per tam tikrą laikotarpį, pavyzdžiui, 50 arba 200 dienų. Kai kaina yra virš vidurkio, tendencija laikoma kylančia; kai žemiau, krintančia. Tai paprasčiausias ir labiausiai paplitęs tendencijos filtras.
2. Tendencijos linija. Brėžiama jungiant kelis vis aukštesnius minimumus (kylanti tendencija) arba vis žemesnius maksimumus (krintanti tendencija). Kol kaina laikosi virš linijos, kryptis nepakitusi.
3. Kainos struktūra. Kylanti rinka formuoja vis aukštesnius maksimumus ir vis aukštesnius minimumus. Kai šis modelis sulūžta, pavyzdžiui, atsiranda žemesnis minimumas, tai pirmas ženklas, kad tendencija silpsta.

Nė vienas metodas neveikia tobulai. Visi jie remiasi praeities kaina, todėl signalą duoda jau prasidėjus judėjimui, o ne prieš jį. Tai sąmoninga kaina, kurią sekėjas moka už tai, kad nereikia spėlioti dugno ar viršūnės.

Įėjimas, išėjimas ir rizikos valdymas

Sėkmingai tendencijos sekimo strategijai signalas, kada pirkti, yra tik pusė darbo. Daug svarbiau yra tai, kaip valdoma rizika, nes ši strategija dažniausiai turi mažą laimėjimų santykį: daug mažų nuostolių ir kelis didelius pelnus, kurie padengia visa kita.

Trys ramsčiai, ant kurių laikosi rizikos valdymas:

1. Nuostolio ribojimas (angl. Stop-loss). Iš anksto nustatoma kaina, kurią pasiekus pozicija uždaroma automatiškai. Tai apsaugo nuo vieno blogo sandorio, galinčio sudeginti didelę kapitalo dalį. Sekėjas niekada nelaiko krentančios pozicijos vildamasis, kad ji „atsigaus”.
2. Pozicijos dydis. Rizikuojama tik nedidele investicinio portfelio dalimi viename sandoryje, dažnai 1–2 %. Net keli nuostolingi sandoriai iš eilės neturėtų stipriai pakenkti portfeliui.
3. Pelno laikymas. Kai sandoris pelningas ir tendencija tęsiasi, jis neuždaromas per anksti. Vietoj to naudojamas slenkantis nuostolio ribojimas (angl. trailing stop): apsauginė pardavimo riba palaipsniui keliama kartu su kaina. Taip dalis jau sukaupto pelno apsaugoma, bet sandoriui dar paliekama vietos augti.

Šis asimetriškas pobūdis, daug mažų pralaimėjimų ir reti dideli laimėjimai, psichologiškai sunkus. Žmogui natūralu greitai fiksuoti pelną ir ilgai laikyti nuostolį. Tendencijų sekimas reikalauja daryti priešingai, todėl be disciplinos ir aiškių taisyklių jis virsta tuo pačiu spėliojimu.

Ar tai veikia? Ką rodo istoriniai duomenys

Tai nėra vien teorinė idėja. Tendencijų sekimas yra viena labiausiai ištyrinėtų prekybos strategijų. AQR Capital Management tyrime „A Century of Evidence on Trend-Following Investing” strategija buvo patikrinta 67 rinkose, apimančiose akcijų indeksus, obligacijas, žaliavas ir valiutas, nuo 1880 iki 2016 metų. Rezultatai buvo palankūs: kiekvieną dešimtmetį nuo 1880 m. strategija vidutiniškai uždirbo teigiamą grąžą ir gerai pasirodė 8 iš 10 didžiausių rinkos krizių.

Įdomiausia ne pati grąža, o tai, kada ji atsirado. Tendencijų sekimas istoriškai gerai pasirodydavo būtent tada, kai tradicinės akcijų ir obligacijų rinkos smuko. Krintančioje rinkoje profesionalios tendencijų sekimo strategijos gali pereiti į pardavimo (angl. short) pozicijas ir uždirbti iš kritimo. Dėl to instituciniai investuotojai naudoja vadinamuosius valdomų ateities sandorių (angl. managed futures) fondus kaip apsaugą tada, kai įprastas portfelis kenčia.

Geriausias pavyzdys, kodėl ši savybė vertinama, yra 2022 metai. Kai akcijos ir obligacijos krito kartu ir klasikinis subalansuotas portfelis patyrė vieną prasčiausių metų per dešimtmečius, daugelis tendencijų sekimo fondų uždirbo pelną, nes jų taisyklės leido pasinaudoti krintančių rinkų kryptimi. Tai ir yra pagrindinė šios strategijos vertė: ji dažnai juda kitaip nei akcijų ar obligacijų rinkos.

Trūkumai ir kam ši strategija netinka

Visi šie skaičiai neturėtų sudaryti įspūdžio, kad tendencijų sekimas yra lengvas kelias į pelną. Strategija turi rimtų trūkumų, dėl kurių daugumai ilgalaikių investuotojų ji apskritai netinka.

• Šoninė rinka ją kankina. Kai rinka neturi aiškios krypties ir blaškosi pirmyn atgal, strategija nuolat gauna klaidingus signalus. Perki, kaina krenta, parduodi su nuostoliu, ji vėl pakyla, vėl perki. Tai vadinama „pjovimu” (angl. whipsaw) ir gali tęstis mėnesių mėnesius.
• Buvo ir prastas dešimtmetis. Maždaug 2011–2019 m. daugeliui tendencijų sekėjų sekėsi blogai, nes rinkos kilo tolygiai, be didelių krizių, kuriose ši strategija blizga. Praeities rezultatai negarantuoja ateities.
• Reikalauja laiko ir disciplinos. Tai ne „nusipirkau ir pamiršau” metodas. Reikia stebėti signalus ir, svarbiausia, mechaniškai jų laikytis net tada, kai jie atrodo nemalonūs.
• Lietuvos mokesčių aspektas. Jei nenaudojama investicinė sąskaita, finansinių priemonių pardavimo pelnui paprastai taikomas 15 % GPM, pritaikius įsigijimo kainą, su pardavimu susijusius kaštus ir, kai ji taikoma, 500 EUR lengvatą. „Pirk ir laikyk“ investuotojas, laikantis akumuliuojantį ETF dešimt metų, mokesčius dažniausiai sumoka tik pardavęs. Aktyvus tendencijų sekėjas, dažniau fiksuojantis pelną, gali susidurti su daugiau apmokestinamų įvykių, daugiau apskaitos ir daugiau komisinių.

Daugumai mūsų skaitytojų pagrindinis kelias buvo ir lieka ilgalaikis investavimas į plačius indeksų fondus. Jei norisi visiškai pasyvaus sprendimo, tam labiau tinka tingiausia investavimo strategija, o ne aktyvi prekyba pagal signalus.

Kaip ją pritaikyti praktiškai

Jei, viską įvertinus, tendencijų sekimas vis tiek domina, yra du keliai: taikyti taisykles pačiam arba rinktis fondą, kuris tai daro už investuotoją.

Pirmas variantas: paprastos taisyklės pačiam. Nebūtina kurti sudėtingos sistemos. Klasikinis pavyzdys yra 200 dienų slankiojo vidurkio filtras: laikai poziciją, kol kaina virš vidurkio, ir išeini, kai ji nukrinta žemiau. Tai paprasta taisyklė, mažinanti didžiausius nuosmukius, tačiau reikalaujanti disciplinos ir generuojanti apmokestinamus sandorius. Prieš pradedant verta gerai suprasti, kaip apskritai veikia investavimas į akcijas ir kokius kaštus patiria investuotojas.

Antras variantas: tendencijų sekimo strategiją perki kaip produktą. Egzistuoja valdomų ateities sandorių (angl. managed futures) fondai ir ETF, kurie taiko šią strategiją už tave. Logiškiausia juos naudoti ne kaip pagrindinį turtą, o kaip nedidelį diversifikuojantį priedą core-satellite portfelyje. Pagrindą (angl. core) sudaro pasyvūs indeksų fondai, o trendų sekimo fondas tampa satelitu, kurio užduotis, padėti tada, kai pagrindinė rinka smunka.

Abiem atvejais tendencijų sekimas turėtų būti tik viena platesnės investavimo strategijos dalis, o ne visas portfelio pagrindas.

Pastaba: Ši informacija yra edukacinio pobūdžio ir nėra finansinis patarimas.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)