Pajamų deklaravimas 2026 metais: ką privalo žinoti kiekvienas gyventojas?

Pajamų deklaravimas – tai metinė procedūra, kai per VMI Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) pateikiama deklaracija apie praėjusiais metais gautas pajamas, pritaikytas lengvatas ir apskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį (GPM).

Kiekvienais metais ši tema aktuali ne tik vykdantiems individualią veiklą: deklaruoti prireikia gavus nuomos, turto pardavimo ar pajamas iš užsienio, norint susigrąžinti permoką, pasinaudoti lengvatomis ar skirti GPM dalį paramai.

Šiame straipsnyje Financial Lithuanians komanda apžvelgs pagrindinius terminus, dažniausias prievoles, deklaracijos pateikimo procesą per EDS, GPM nuo nuomos ar kitų pajamų sumokėjimo ir permokos grąžinimo tvarką. Taip pat aptariamos individualios veiklos pajamos, užsienio pajamų deklaravimas, turto deklaravimo atvejai, dažniausios klaidos bei svarbiausi 2026 metų pokyčiai.

Pagrindiniai akcentai:

• Terminai ir pinigai: deklaracija už 2025 m. pajamas paprastai teikiama iki gegužės 2 d., o permoka (jei viskas pateikta laiku) grąžinama iki liepos 31 d.; pavėlavus gali atsirasti delspinigiai ir kitos pasekmės.
• Ne visiems „savanoriška“: deklaruoti privaloma, jei turėjai individualią veiklą (net ir su 0 €), gavai B klasės pajamas (nuoma, turto pardavimas ir pan.), reikia MNPD perskaičiavimo, viršijai progresinių tarifų ribas ar gavai pajamų iš užsienio.
• EDS – tik juodraštis: preliminari deklaracija nėra galutinis dokumentas – būtina sutikrinti duomenis, prireikus rankiniu būdu įtraukti trūkstamas pajamas/lengvatas ir žinoti, kad deklaraciją galima tikslinti (galioja paskutinė pateikta versija).

Kada prasideda ir baigiasi pajamų deklaravimas 2026 m.?

Deklaravimo laikotarpis tradiciškai sutampa su pavasario mėnesiais, kai VMI EDS sistemoje suformuojamos preliminarios metinės deklaracijos. Praktikoje deklaravimas dažniausiai prasideda kovo pradžioje, kai būna sukelti didžioji dalis duomenų iš darbdavių, bankų ir kitų šaltinių.

Pagrindinis terminas – metinės pajamų deklaracijos pateikimas iki gegužės 2 d. VMI nurodo, kad pajamos deklaruojamos kasmet iki gegužės 2 d., o ši data laikoma galutiniu pateikimo terminu.

Pavėlavus pateikti deklaraciją, dažniausiai siunčiami priminimai, o jei deklaracijoje apskaičiuota mokėtina suma, už pavėluotą sumokėjimą skaičiuojami delspinigiai. Delspinigių taikymo principus ir galiojančius dydžius skelbia Finansų ministerija. 2026 metais delspinigiai yra 0,026% už pavėluotą sumokėti dieną.

Svarbi ir GPM permokos grąžinimo data. Laiku ir teisingai pateikus deklaraciją, permokos grąžinamos iki liepos 31 d., o pateikus ar patikslinus po gegužės 2 d. – per 90 dienų.

Kam pajamų deklaravimas 2026 metais yra privalomas?

Artėjant pajamų deklaravimo laikotarpiui, viešojoje erdvėje dažniausiai akcentuojama galimybė susigrąžinti mokesčių permoką. Tačiau 2026 metais deklaruojant 2025-ųjų pajamas, svarbiausia nepraleisti atsiradusios mokestinės prievolės. Nors didžiajai daliai dirbančiųjų pagal darbo sutartis procesas yra automatizuotas, egzistuoja konkretūs atvejai, kai metinės pajamų deklaracijos (GPM311) pateikimas yra privalomas, nepriklausomai nuo noro susigrąžinti lėšas.

Žemiau aptariamos pagrindinės situacijos, kai deklaracijos pateikimas tampa būtinybe, o ne pasirinkimu.

1. Vykdyta individuali veikla

Viena dažniausiai pasitaikančių klaidų – manymas, kad negavus pajamų, deklaruoti nieko nereikia. Taisyklė griežta: jei gyventojas 2025 metais turėjo registruotą individualią veiklą (pagal pažymą) ar verslo liudijimą, deklaraciją pateikti privaloma, net jei faktinės pajamos buvo lygios nuliui. Mokesčių administratoriui būtina patvirtinti, jog veikla vyko, bet finansinės naudos negauta, arba deklaruoti gautą pelną ir nuo jo apskaičiuotus mokesčius.

Ši prievolė galioja ir ūkininkams bei jų partneriams, jei jie yra PVM mokėtojai.

2. Gautos „B klasės“ pajamos

Tai pajamos, nuo kurių mokesčius apskaičiuoti ir sumokėti privalo pats pajamų gavėjas, o ne pinigus išmokėjusi šalis. Dažniausios situacijos:

• Turto nuoma: Gautos pajamos už nekilnojamojo turto nuomą fiziniams asmenims (neturint verslo liudijimo).
• Turto pardavimas: Pelnas, gautas pardavus automobilį (neišlaikius jo nuosavybėje 3 metus) arba nekilnojamąjį turtą (neišlaikius 10 metų).
• Kitos pajamos: Palūkanos (viršijančios neapmokestinamąjį dydį), dovanos iš ne artimųjų giminaičių (jei suma viršija 2 500 Eur), azartinių lošimų laimėjimai, tam tikri honorarai ar išmokos pagal civilines paslaugų sutartis.

3. Metinio NPD perskaičiavimas

Metinis neapmokestinamasis pajamų dydis (MNPD) priklauso nuo metinių asmens pajamų. Neretai pasitaiko, kad per metus darbovietėje taikytas NPD buvo didesnis, nei priklausė pagal faktinį metinį uždarbį. Taip nutinka gavus priedų, premijų, ligos išmokų arba dirbant keliose darbovietėse vienu metu. Tokiu atveju deklaracijos pateikimas tampa privalomas, o susidariusį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skirtumą tenka sumokėti į biudžetą.

4. Aukštos pajamos ir progresiniai mokesčiai

Jei metinės pajamos (darbo užmokestis, tantjemos, dividendai ir kt.) viršijo nustatytas progresinio GPM ribas (pavyzdžiui, 60 VDU), atsiranda prievolė perskaičiuoti mokestį taikant aukštesnius tarifus (nuo 20 proc. iki 32 proc.). Tokiais atvejais mokesčių administratoriaus suformuotoje preliminarioje deklaracijoje dažniausiai atsiranda mokėtina suma.

5. Pajamos iš užsienio

Lietuvos nuolatiniai gyventojai privalo deklaruoti visas pasaulyje gautas pajamas. Nesvarbu, ar tai darbo užmokestis užsienyje, ar dividendai iš užsienio įmonių akcijų, ar palūkanos iš tarptautinių investavimo platformų. Nors dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys dažnai leidžia išvengti mokesčių mokėjimo antrą kartą, pati deklaravimo prievolė išlieka

Svarbu: duomenys ne visada „atkeliauja“ patys

Nors VMI suformuoja preliminarias deklaracijas, jose atsispindi tik trečiųjų šalių (darbdavių, bankų) pateikti duomenys.

Kada deklaruoti savanoriškai?

Jei nė viena iš aukščiau išvardytų aplinkybių negalioja, deklaracijos teikimas yra savanoriškas. Dažniausiai tai daroma siekiant pasinaudoti GPM lengvatomis ir susigrąžinti dalį sumokėto mokesčio už:

• Gyvybės draudimo įmokas (III pakopa ar investicinis draudimas);
• Studijas ar profesinį mokymą;
• Būsto kredito palūkanas (sutartims iki 2009 m.).

Apibendrinant – pajamų deklaravimas nėra tik formalumas mokesčių susigrąžinimui. Tai metinė finansinė higiena, padedanti užtikrinti mokestinių prievolių įvykdymą ir išvengti nemalonių staigmenų ateityje.

Kaip pateikti pajamų deklaraciją per VMI EDS sistemą?

Pajamų deklaravimas naudojant Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) šiandien yra maksimaliai skaitmenizuotas procesas. Didžiajai daliai gyventojų tai nėra tuščio blanko pildymas, o veikiau VMI suformuotos preliminarios deklaracijos peržiūra ir patvirtinimas. Visgi, siekiant teisingai įvykdyti mokestines prievoles, būtina laikytis tam tikros veiksmų sekos ir atkreipti dėmesį į duomenų tikslumą.

Žemiau pateikiami pagrindiniai žingsniai, kaip teisingai pateikti metinę pajamų deklaraciją.

1. Prisijungimas prie sistemos

Procesas prasideda prisijungus prie Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS) adresu deklaravimas.vmi.lt. Autentifikavimas vyksta per išorines sistemas – elektroninę bankininkystę ar elektroninius valdžios vartus. Prisijungus prie sistemos, dažniausiai iš karto matoma aktyvi nuoroda ar langas, siūlantis deklaruoti pajamas už praėjusius metus, todėl papildomai ieškoti formų meniu punktuose nereikia.

2. Duomenų peržiūra ir vedlio naudojimas

Sistemoje pasirenkama GPM311 forma. VMI sukurtas deklaravimo vedlys (klausimų-atsakymų principu veikianti sistema) palengvina procesą, nes vartotojui nereikia žinoti specifinių mokesčių kodų. Prieš pradedant pildymą, rekomenduojama peržiūrėti pažymą apie gautas pajamas – tai suvestinė informacijos, kurią VMI gavo iš trečiųjų šalių (darbdavių, bankų, draudimo bendrovių).

3. Esminis momentas – duomenų tikrinimas

Svarbiausia praktinė taisyklė deklaruojant pajamas: preliminari deklaracija yra tik juodraštis. Tai nėra galutinis ir neginčijamas dokumentas. Mokesčių mokėtojas privalo įsitikinti, kad automatiškai suformuoti duomenys atitinka realybę.

Jei matomi neatitikimai tarp sistemoje esančių duomenų ir faktiškai gautų pajamų, būtina atlikti korekcijas. Aklas pasitikėjimas preliminaria deklaracija neatleidžia nuo atsakomybės, jei vėliau paaiškėtų, kad dalis mokesčių liko nesumokėta.

4. Rankinis duomenų pildymas

Dažniausiai deklaraciją tikslinti reikia tais atvejais, kai informacija apie pajamas VMI nepasiekia automatizuotais kanalais. Į preliminarią deklaraciją paprastai neįkrenta ir rankiniu būdu turi būti įvedami šie duomenys:

• Pajamos, gautos iš kitų gyventojų grynaisiais pinigais (pvz., nuoma, turto pardavimas);
• Užsienyje gautos pajamos (darbo užmokestis, dividendai, palūkanos);
• Tam tikros individualios veiklos pajamos, jei jos nebuvo fiksuotos per kasos aparatus ar kitas apskaitos sistemas, integruotas su VMI.

Pildant pajamų deklaraciją – svarbu nebijoti suklysti. Deklaraciją galima tikslinti 5 metus. Vykdantiems veiklą – 3 metus. Galioja paskutinė pateikta deklaracija.

Prisijungimas prie EDS ir preliminarios deklaracijos peržiūra

Aklas pasitikėjimas suformuotu dokumentu nerekomenduojamas. Prieš patvirtinant deklaraciją, būtina atlikti kritinę pagrindinių rodiklių peržiūrą:

1. Pajamos iš darbo santykių: Tikrinama, ar korektiškai atvaizduotas gautas darbo užmokestis ir darbdavio išskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis (GPM). Tai sudaro deklaracijos pagrindą.
2. Kitų pajamų įrašai: Peržiūrima informacija apie kitus pajamų šaltinius, kurie automatiškai pateko į sistemą (pvz., išmokos už autorines sutartis, tantjemos).
3. Taikomos lengvatos: Įvertinama, ar sistemoje atsispindi duomenys apie išlaidas, mažinančias apmokestinamąsias pajamas (pvz., įmokos į pensijų fondus ar gyvybės draudimą).
4. Galutinis rezultatas: Patikrinama sistemos apskaičiuota galutinė eilutė – mokėtina suma į biudžetą arba grąžintina permoka..

Deklaracijos tikslinimas ir pateikimas

Radus neatitikimų preliminarioje deklaracijoje – trūkstamų pajamų eilučių, neteisingai priskirtų pajamų rūšių ar neįtrauktų lengvatų – dokumentą būtina koreguoti.

Lankstumas pildymo metu Naudojant deklaravimo vedlį, procesas išlieka lankstus iki pat dokumento suformavimo pabaigos. Pildymo eigoje bet kuriuo metu galima sugrįžti į ankstesnius žingsnius, keisti įvestus duomenis ar pasirinkimus.

Korekcijos po pateikimo Net ir pateikus deklaraciją (paspaudus mygtuką „Pateikti“), klaidos nėra neatitaisomos. Jei vėliau pastebima, kad duomenys buvo neteisingi ar nepilni, tiesiog pildoma ir pateikiama nauja, patikslinta deklaracijos versija. Mokesčių administratorius galiojančia laiko tą deklaraciją, kuri buvo pateikta vėliausiai.

Kaip sumokėti GPM arba susigrąžinti permoką?

Pateikus deklaraciją EDS sistemoje pateikiamas galutinis rezultatas: mokėtina suma arba GPM permoka. Mokėtina suma dažniausiai atsiranda, kai per metus išskaičiuota per mažai GPM, kai dalį mokesčio reikia apskaičiuoti savarankiškai (pavyzdžiui, tam tikroms B klasės pajamoms), kai perskaičiuojamas NPD arba pritaikomi progresiniai tarifai.

GPM sumokėjimas paprastai atliekamas per EDS/„Mano VMI“ arba bankiniu pavedimu, naudojant VMI nurodytus mokėjimo duomenis.

Permoka dažniausiai susidaro, kai per metus išskaičiuota daugiau GPM nei priklauso sumokėti po metinio perskaičiavimo arba pritaikius lengvatas.

Laiku ir teisingai pateikus deklaraciją, permokos grąžinamos iki liepos 31 d., o pateikus ar patikslinus po gegužės 2 d. – per 90 dienų.

Pajamų deklaravimas vykdantiems individualią veiklą

Vykdant individualią veiklą pagal pažymą, pajamų deklaravimo procesas reikalauja didesnio atidumo nei dirbant pagal darbo sutartį. Svarbu įsidėmėti, kad metinės deklaracijos pateikimas yra privalomas net ir tais atvejais, kai per ataskaitinius metus pajamų negauta (rezultatas – 0 Eur). Mokesčių administratoriui būtina patvirtinti faktą, jog veikla egzistavo, tačiau finansinės naudos neatnešė.

Sąnaudų atskaitymo metodai: faktas ar procentas?

Deklaruojant veiklą, esminis sprendimas yra leidžiamų atskaitymų metodo pasirinkimas. Galimos dvi alternatyvos:

1. 30 proc. nuo pajamų (standartinis atskaitymas). Tai supaprastintas būdas, kai sąnaudomis automatiškai pripažįstama 30 proc. gautų pajamų sumos, nereikalaujant jas pagrindžiančių dokumentų. Pasirinkus šį metodą, deklaravimas tampa paprastesnis, tačiau dėmesys turi būti skiriamas tiksliam pajamų suvedimui.
2. Faktinės sąnaudos. Šiuo atveju deklaruojamos realiai patirtos išlaidos, susijusios su pajamų uždirbimu. Svarbu žinoti, kad nors sąnaudas pagrindžiančių dokumentų (sąskaitų faktūrų, kvitų) deklaracijos pateikimo metu įkelti į sistemą nereikia, jie privalo būti saugomi ir pateikiami VMI paprašius.

Apskaitos principas: pinigų ar kaupimo?

Pajamų pripažinimo momentas priklauso nuo pasirinkto apskaitos principo:

• Pinigų principas: Pajamos laikomos gautomis tada, kai faktiškai gaunami pinigai.
• Kaupimo principas: Pajamos pripažįstamos tada, kai jos uždirbamos (išrašoma sąskaita), nepriklausomai nuo apmokėjimo momento.

Svarbu atkreipti dėmesį į ilgalaikę šio pasirinkimo įtaką. Pasirinkus taikyti kaupimo principą, jo keisti nebegalima iki pat individualios veiklos pabaigos (išregistravimo).

Duomenų tikslumas ir dažniausios klaidos

Individualios veiklos rezultatas vertinamas metiniu principu, todėl bet koks netikslumas iškreipia galutinę mokestinę prievolę. Dažniausiai pasitaikančios klaidos:

• Neįtrauktos grynųjų pinigų įplaukos;
• Dubliuotos sumos (kai ta pati operacija įtraukiama ir automatiškai, ir rankiniu būdu);
• Neteisingai priskirti prekių grąžinimai;
• Netinkamai pritaikyti atskaitymai.

Siekiant išvengti klaidų, prieš pateikiant deklaraciją rekomenduojama atlikti duomenų „higieną“ – sutikrinti deklaruojamas sumas su banko sąskaitos išrašais bei per metus išrašytomis sąskaitomis faktūromis.

Kaip deklaruoti pajamas, gautas iš užsienio?

Pasaulinių pajamų principas lemia, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai privalo deklaruoti visas gautas pajamas, nepriklausomai nuo geografinės jų kilmės vietos. Tai galioja tiek darbo užmokesčiui, tiek dividendams, palūkanoms ar pajamoms iš turto pardavimo užsienyje.

Duomenų tikslumas deklaracijoje

Pildant deklaraciją (GPM311), duomenų išsamumas yra kritiškai svarbus. Privaloma nurodyti tris esminius dedamąsias:

1. Pajamų rūšį (pvz., darbo santykiai, dividendai, NT pardavimas);
2. Pajamų kilmės valstybę;
3. Užsienyje faktiškai sumokėtą pajamų mokestį (jei toks buvo išskaičiuotas).

Būtent nuo teisingo šių duomenų suvedimo priklauso galutinė mokestinė prievolė Lietuvoje.

Dvigubo apmokestinimo naikinimas

Viena didžiausių baimių deklaruojant užsienio pajamas – mokėti mokesčius dukart. Tačiau teisės aktai numato apsaugos mechanizmus. Dvigubo apmokestinimo išvengimas vykdomas vadovaujantis tarptautinėmis sutartimis arba Nacionaliniais įstatymais.

Paprastai taikomas mokesčio įskaitymo metodas: užsienyje sumokėta mokesčio suma įskaitoma į mokėtiną GPM Lietuvoje. Tai reiškia, kad jei užsienyje sumokėtas mokestis yra lygus arba didesnis už lietuvišką tarifą, Lietuvoje primokėti nebereikia (tačiau deklaruoti vis tiek privaloma). Jei užsienyje tarifas mažesnis, Lietuvoje sumokamas tik susidaręs skirtumas.

Dokumentacijos svarba

Mokesčių administratorius neturi tiesioginės prieigos prie visų užsienio valstybių duomenų bazių realiuoju laiku, todėl įrodinėjimo našta tenka gyventojui. Nors deklaracijos pateikimo momentu dokumentų prisegti dažniausiai nereikia, būtina turėti pajamas ir užsienyje sumokėtus mokesčius pagrindžiančius įrodymus. Tai gali būti:

• Darbdavio išduota metinė pajamų ir mokesčių suvestinė;
• Užsienio mokesčių administratoriaus pažyma;
• Banko išrašai, patvirtinantys gautas sumas.

VMI atliekant patikrinimą ar kilus abejonėms dėl duomenų tikrumo, šie dokumentai tampa pagrindiniu argumentu pagrindžiant deklaruotus skaičius.

Turto deklaravimas ir kitos susijusios prievolės

Svarbu aiškiai atskirti dvi skirtingas mokestines procedūras: pajamų deklaravimą (GPM311) ir turto deklaravimą (FR0001). Jei pajamas deklaruoja platus ratas gyventojų, tai turto deklaracija yra specifinė prievolė, taikoma tik įstatymų griežtai apibrėžtoms asmenų grupėms.

Kam privalu deklaruoti turtą?

Metinė turto deklaracija nėra visuotinė. Pareiga užpildyti formą FR0001 atsiranda ne dėl gautų pajamų dydžio, o dėl asmens užimamų pareigų ar socialinio statuso. Pagrindiniai subjektai, kuriems ši prievolė yra imperatyvi:

• Viešieji asmenys: Valstybės politikai, valstybės tarnautojai, Europos Parlamento nariai.
• Teisinės sistemos atstovai: Antstoliai, notarai, prokurorai, teisėjai.
• Kiti subjektai: Valstybinių įmonių vadovai ir kiti asmenys, nurodyti Gyventojų turto deklaravimo įstatyme.

Atskira grupė, kuriai turto deklaravimas tampa aktualus – gyventojai, siekiantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, bei jų šeimos nariai. Šiuo atveju deklaracija veikia kaip finansinės padėties įrodymas valstybei.

„Turto nuotraukos“ principas

Skirtingai nei pajamų deklaracijoje, kur sumuojamos per visus metus gautos įplaukos, turto deklaracijoje fiksuojama statiška situacija. Tai tarsi finansinė „nuotrauka“, padaryta ataskaitinių metų pabaigoje – gruodžio 31 dieną.

Deklaracijoje nurodomas turtas, kuris faktiškai priklausė asmeniui paskutinę metų dieną. Jei turtas buvo parduotas gruodžio 30 d., turto deklaracijoje jis neberodomas (tačiau gauti pinigai turi atsispindėti piniginių lėšų eilutėje).

GPM dalies skyrimas paramai (FR0512): pilietinė galia valdyti biudžetą

Mokestinis laikotarpis nėra skirtas vien tik prievolių valstybei atsiskaitymui. Kartu su pajamų deklaracija (GPM311) teikiama ir prašymo forma FR0512, suteikianti mokesčių mokėtojui teisę tiesiogiai perskirstyti dalį jau sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Tai unikalus mechanizmas, leidžiantis piliečiams daryti tiesioginę įtaką viešųjų lėšų paskirstymui.

Procentinės dalys ir gavėjai

Įstatymas numato dvi atskiras paramos kryptis, kurios viena kitos nepanaikina:

1. Iki 1,2 proc. sumokėto GPM galima skirti paramos gavėjo statusą turintiems vienetams (nevyriausybinėms organizacijoms, viešosioms įstaigoms, labdaros fondams) bei meno kūrėjams.
2. Iki 0,6 proc. sumokėto mokesčio galima skirti politinėms organizacijoms (partijoms).

Svarbu pabrėžti, kad tai nėra papildomos išlaidos gyventojui. Tai lėšos, kurios jau buvo išskaičiuotos iš darbo užmokesčio ar sumokėtos deklaruojant pajamas. Jei prašymas nepateikiamas, šie pinigai tiesiog lieka bendrame valstybės biudžete ir yra panaudojami bendroms valstybės reikmėms.

Kodėl verta pildyti FR0512?

Paramos skyrimas nėra tik techninė finansinė operacija. Tai vienas iš nedaugelio momentų, kai mokesčių mokėtojas trumpam tampa tiesioginiu valstybės „biudžeto valdytoju“. Užuot leidus visai mokesčių sumai „ištirpti“ bendrame valstybės ižde, šiuo veiksmu valstybei siunčiama aiški direktyva: „Štai šie pinigai keliaus ten, kur prasmę mato konkretus žmogus“. Tai efektyvus būdas paremti bendruomenes, gyvūnų globos organizacijas, kultūros iniciatyvas ar politines jėgas, atitinkančias asmenines vertybes.

Prašymo FR0512 pateikimo terminas sutampa su metinės pajamų deklaracijos teikimo data – standartiškai tai gegužės 2 d.

Siekiant mažinti kasmetinę administracinę naštą, sistema leidžia vienu prašymu paramą paskirti ilgesniam laikotarpiui – iki 5 metų. Pasirinkus šią parinktį, VMI automatiškai kasmet perves nustatytą mokesčio dalį pasirinktam gavėjui, todėl kitais metais pildyti formos iš naujo nebereikės (nebent norima pakeisti gavėją ar nutraukti paramą).

Žvilgsnis į ateitį: 2026-ųjų mokestinės naujovės ir progresinių tarifų „spąstai“

Mokesčių srityje 2026-ieji žymi svarbų lūžio tašką. Nors šiuo metu teikiamos deklaracijos apima 2025 metų pajamas ir joms taikomos senosios taisyklės, nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojo reikšmingi Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakeitimai. Tai reiškia, kad šiuo metu uždirbamoms pajamoms (kurios bus deklaruojamos 2027 m.) jau galioja nauja, griežtesnė progresinių tarifų struktūra.

Nauja GPM tarifų architektūra

Esminis pokytis – detalesnė progresinių mokesčių skalė, susieta su vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU). Nuo 2026 m. pajamų apmokestinimas diferencijuojamas į tris pakopas:

1. Iki 36 VDU: metinei pajamų daliai taikomas standartinis 20 proc. tarifas.
2. Nuo 36 iki 60 VDU: pajamų daliai šiame intervale taikomas padidintas 25 proc. tarifas.
3. Virš 60 VDU: viršijus šią ribą, taikomas aukščiausias 32 proc. tarifas.

Kam šie pokyčiai aktualiausi?

Naujoji sistema labiausiai palies didesnes metines pajamas gaunančius gyventojus bei asmenis, kurių pajamų portfelis yra diversifikuotas. Į rizikos grupę patenka gyventojai, gaunantys pajamų iš skirtingų šaltinių: darbo santykių, individualios veiklos, turto nuomos, dividendų ar turto pardavimo sandorių.

Metinio perskaičiavimo rizika

Būtent šioms grupėms išauga mokestinių nepriemokų rizika metų pabaigoje. Problema kyla dėl to, kad atskiri pajamų šaltiniai (pvz., darbdavys ar nuomininkas) metų eigoje mokesčius dažniausiai išskaičiuoja taikydami bazinį 15 ar 20 proc. tarifą, nematydami bendro asmens metinio pajamų vaizdo.

Susumavus visas per 2026 metus gautas pajamas, gali paaiškėti, kad bendra suma peržengė 36 VDU arba 60 VDU ribą. Tokiu atveju, deklaruojant pajamas 2027 metais, atsiras prievolė primokėti susidariusį skirtumą (tarp sumokėtų 20 proc. ir priklausančių 25 ar 32 proc.). Todėl planuojant asmeninius finansus šiais metais, būtina įsivertinti galimą papildomą mokestinę naštą.

Dažniausios klaidos ir baudos deklaruojant pajamas

Praktika rodo, kad dauguma deklaravimo klaidų kyla dėl nepakankamo atidumo tikrinant preliminarią deklaraciją. Dažniausiai pasitaikantys netikslumai yra susiję su neįtrauktomis B klasės pajamomis, neteisingai parinktais pajamų rūšies kodais arba tiesiog pamirštomis GPM lengvatomis. Taip pat neretai klystama deklaruojant pajamas iš užsienio šaltinių ar netinkamai pritaikant individualios veiklos leidžiamus atskaitymus.

Už mokesčių įstatymų pažeidimus numatytos konkrečios finansinės ir teisinės pasekmės:

• Delspinigiai: Pavėluotai sumokėjus priklausantį gyventojų pajamų mokestį, skaičiuojami delspinigiai. 2026 metais už kiekvieną pradelstą dieną taikomas 0,026 proc. dydis.
• Administracinė atsakomybė: Be delspinigių, neteisingų duomenų pateikimas arba vengimas vykdyti mokestines prievoles gali užtraukti atsakomybę, numatytą Administracinių nusižengimų kodekse už mokesčių apskaičiavimo ir deklaravimo tvarkos pažeidimus.

Išvada – kaip sklandžiai pasiruošti pajamų deklaravimui 2026 m.?

Sėkmingas pajamų deklaravimas prasideda ne prisijungus prie EDS sistemos, o atlikus namų darbus. Procesas tampa sklandus tik tuomet, kai mokesčių mokėtojas ne aklai pasitiki suformuotu šablonu, o tiksliai žino savo finansinę situaciją.

Duomenų kryžminis patikrinimas

Vykdant individualią veiklą, rekomenduojama atlikti detalų duomenų auditą: sutikrinti banko sąskaitos išrašus su pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo įrašais. Tai padeda identifikuoti neįtrauktas sąskaitas ar klaidingai priskirtas operacijas dar prieš pateikiant duomenis mokesčių administratoriui.

Taip pat būtina kritiškai įvertinti trečiųjų šalių į preliminarią deklaraciją įkeltus duomenis. Svarbu patikrinti, ar VMI sistemoje atvaizduotos darbo užmokesčio, turto nuomos bei turto pardavimo pajamos atitinka faktiškai gautas sumas. Pasitaiko atvejų, kai duomenys vėluoja arba yra netikslūs.

Investicijų peržiūra ir šeimos mokesčių planavimas

Deklaruojant pajamas iš investavimo, savarankiškas duomenų tikrinimas yra būtinas, nes finansų tarpininkų informacija ne visada korektiškai integruojama į deklaraciją.

Jei investuojama ne per naująjį instrumentą – investicinę sąskaitą (kuriai galioja specifinės taisyklės), verta pasinaudoti įstatymo suteikiama galimybe optimizuoti mokesčius šeimoje. Esant bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, tikslinga įvertinti galimybę dalį gautų pajamų (pvz., palūkanas ar pelną iš vertybinių popierių pardavimo) deklaracijoje perkelti sutuoktiniui. Tai leidžia efektyviau išnaudoti abiem sutuoktiniams priklausančius neapmokestinamuosius dydžius (pavyzdžiui, 500 Eur lengvatą palūkanoms ar 500 Eur lengvatą vertybinių popierių perleidimo pelnui) ir taip teisėtai sumažinti mokėtiną GPM sumą.

Jei deklaravimui bus ruošiamasi ne paskutinę termino dieną, šis procesas bus klandus ir neatims daug laiko

Sėkmės!

DUK

1. Kada reikia deklaruoti pajamas 2026 m. ir iki kada galima deklaruoti pajamas?

Pajamų deklaravimas 2026 m. (už 2025 metų pajamas) vyksta per Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninę deklaravimo sistemą (EDS). Paprastai deklaravimas prasideda pavasarį, kai VMI suformuoja preliminarias deklaracijas, o pateikti pajamų deklaraciją reikia iki gegužės 2 d. Jei deklaracija pateikiama vėliau, gali būti skaičiuojami delspinigiai nuo mokėtino pajamų mokesčio. Net ir pavėlavus, deklaraciją vis tiek galima pateikti – svarbu tai padaryti kuo greičiau per VMI deklaravimo sistemą.

2. Nuo kokios sumos reikia deklaruoti pajamas ir ar reikia deklaruoti dovanotus pinigus?

Dažnas klausimas – nuo kokios sumos reikia deklaruoti pinigus. Svarbu žinoti, kad pareiga deklaruoti pajamas atsiranda ne tik nuo konkrečios sumos, bet ir nuo pajamų rūšies. Pavyzdžiui, B klasės pajamos (nuoma, turto pardavimas, individuali veikla) dažnai turi būti deklaruojamos nepriklausomai nuo dydžio. Dovanoti pinigai taip pat gali būti apmokestinami ir deklaruojami, jei jie gauti ne iš artimųjų giminaičių ir viršija įstatyme nustatytą ribą. Todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti įstatymą ir VMI tvarką.

3. Kaip pildyti deklaraciją ir už ką galima susigrąžinti pinigus deklaruojant?

GPM deklaracija pildoma per VMI elektroninę deklaravimo sistemą – dažniausiai tereikia peržiūrėti preliminarią pajamų mokesčio deklaraciją, patikrinti pažymą apie pajamas ir, jei reikia, papildyti duomenis. Deklaracijos pildymas leidžia ne tik tinkamai apskaičiuoti pajamų mokestį, bet ir susigrąžinti permoką. Mokesčių deklaravimas gali padėti atgauti dalį sumokėto GPM už studijas, gyvybės draudimo įmokas ar būsto kredito palūkanas (jei taikomos lengvatos). Todėl net jei darbdavys jau išskaičiavo mokesčius, verta pasitikrinti, ar nepriklauso grąžinami mokesčiai.