Dividendų apmokestinimas Lietuvoje: ką būtina žinoti verslui ir investuotojams?

Dividendai yra pelno dalis, kurią įmonės paskirsto savo akcininkams ar dalyviams. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai tiesiog išmokėtas uždarbis savininkui ar investuotojui, tačiau praktiškai apmokestinimas yra viena svarbiausių sričių tiek planuojant investicijų grąžą, tiek priimant sprendimus dėl pelno paskirstymo versle. Dividendai yra susiję ne tik su gyventojų pajamų ar pelno mokesčiu, bet ir su dvigubo apmokestinimo, tarptautinių sutarčių bei išimčių taikymu.

Apmokestinimas Lietuvoje priklauso nuo to, kas gauna dividendus – fizinis ar juridinis asmuo, taip pat ar dividendai išmokami iš Lietuvoje registruoto Juridinio Asmens (JA), ar iš užsienio. Netinkamai įvertinus taisykles, galimai bus sumokėti per dideli mokesčiai arba atsirasti mokestiniai ginčai dėl neteisingai pritaikytų tarifų.

Vertinant 2026 metų pokyčius, kai keičiasi pelno mokesčio tarifas, šį klausimą dar svarbiau vertinti iš anksto. „Financial Lithuanians“ turinyje ši tema aktuali tiek investuotojams, tiek verslui, planuojančiam pelno paskirstymą savininkams ar akcininkams.

Kaip apmokestinami gauti dividendai Lietuvoje?

Apmokestinimas Lietuvoje prasideda nuo to, kam ir iš kokio subjekto dividendai yra išmokami. Dividendais laikomos pajamos iš paskirstytojo pelno, gautos už turimas akcijas, kapitalo dalį ar kitas teises juridiniame asmenyje. Kitaip tariant, tai yra pelno paskirstymo forma, kai įmonės pelno dalis skiriama jos savininkams.

Kai dividendus gauna fiziniai asmenys, paprastai taikomas gyventojų pajamų mokestis. Kai dividendus gauna JA statusą turinčios įmonės, taikomos pelno mokesčio taisyklės.

Svarbu tai, kad mokesčio mokėtoju praktikoje ne visada tampa pats gavėjas. Kai dividendus išmoka Lietuvos įmonė, būtent ją teisės aktai įpareigoja apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti atitinkamą mokestį į biudžetą. Todėl įmonės atsakomybė šioje vietoje yra esminė.

Jei dividendai išmokami iš Lietuvoje registruoto juridinio asmens kitam Lietuvos ar užsienio juridiniam asmeniui, mokestį paprastai išskaičiuoja dividendus mokanti įmonė. Jei gaunami ne iš Lietuvoje registruoto JA, prievolė apskaičiuoti ir sumokėti mokestį gali pereiti dividendus gaunančiam Lietuvos vienetui arba pačiam gyventojui, priklausomai nuo situacijos. Tokiais atvejais svarbios ne tik Lietuvos taisyklės, bet ir taikomos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys.

Praktiškai tai reiškia, kad apmokestinimo negalima vertinti vien pagal vieną tarifą. Reikia nustatyti pajamų šaltinį, gavėjo statusą, akcijų valdymo trukmę, valdomų balsus suteikiančių akcijų dalį ir tai, ar pajamos gautos iš Lietuvos, ar iš užsienio. Būtent nuo šių aplinkybių priklauso, ar dividendai bus apmokestinami 15 proc. GPM, 17 proc. pelno mokesčiu, ar tam tikrais atvejais gali būti neapmokestinami.

Plačiau apie bendrą sistemą verta skaityti ir temoje mokesčiai Lietuvoje

Iliustracijoje pateikiamas bendras dividendų apmokestinimo vaizdas, o toliau straipsnyje detaliau paaiškinami taikomi tarifai, išimtys ir 2026 m. pokyčiai.

Dividendų apmokestinimas fiziniams asmenims

Kai fizinis asmuo gauna dividendus, tokios pajamos Lietuvoje laikomos pajamomis iš paskirstytojo pelno. Tai aktualu tiek investuotojams, kurie valdo akcijas ir gauna grąžą iš bendrovių, tiek verslo savininkams, kurie paskirsto savo įmonės uždirbtą pelną. Svarbiausia suprasti, kad šios pajamos nėra prilyginamos darbo užmokesčiui ar individualios veiklos pajamoms, todėl jų apmokestinimas vyksta pagal atskiras taisykles. Nuo 2026 metų šios pajamos vertinamos atskirai nuo kitų gyventojo gaunamų pajamų.

Lietuvoje fizinių asmenų gauti dividendai apmokestinami 15 proc. GPM tarifu. Kai dividendus išmoka Lietuvos įmonė, ji pati turi apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti šį mokestį į biudžetą, todėl gyventojas dažniausiai gauna jau po mokesčių sumažintą sumą. Praktikoje tai reiškia, kad jei akcininkui paskiriama 1 000 eurų dividendų, į rankas jis paprastai gauna 850 eurų, o 150 eurų į biudžetą perveda išmokanti įmonė. Dividendų pajamos yra viena iš nedaugelio pajamų rūšių, kurioms taikomas fiksuotas tarifas, nepriklausomai nuo bendro metinių pajamų dydžio.

Tai reiškia, kad dividendai fiziniams asmenims lieka atskiroje pajamų kategorijoje, net jei gyventojas kartu gauna darbo pajamų, individualios veiklos pajamų ar kitų apmokestinamų sumų. Dėl to jų apmokestinimas dažnai yra aiškesnis ir lengviau prognozuojamas nei kitų rūšių pajamų apmokestinimas. Ši taisyklė aktuali nuo 2026 metų.

Kai gyventojui dividendai išmokami iš užsienio, situacija tampa sudėtingesnė. Tokiu atveju svarbu įvertinti, ar užsienio valstybėje nuo šių pajamų jau buvo išskaičiuotas mokestis, ar Lietuvoje dar atsiranda prievolė deklaruoti gautas pajamas ir, jei reikia, primokėti skirtumą. Lietuvos nuolatinis gyventojas gali taikyti dvigubo apmokestinimo naikinimo taisykles, tačiau tam būtina turėti duomenis apie užsienyje sumokėtą mokestį ir tinkamai deklaruoti pajamas. Vien tai, kad dividendai gauti ne iš Lietuvos, nereiškia, kad Lietuvoje jų deklaruoti nereikia.

Dažniausios klaidos atsiranda tada, kai fizinis asmuo mano, kad visais atvejais mokesčiais pasirūpina išmokėtojas, arba kai neatskiria dividendų nuo kitų iš įmonės gaunamų išmokų. Todėl prieš priimant sprendimą išsiimti pelną verta aiškiai įsivertinti, kas moka dividendus, iš kokios valstybės jie gaunami, kas išskaičiuoja mokestį ir ar atsiranda metinio deklaravimo prievolė. Būtent čia apmokestinimas tampa ne formaliu, o finansiškai reikšmingu klausimu tiek investuotojui, tiek verslo savininkui.

Dividendai kaip investicinės grąžos dalis

Investuotojams dividendai – viena iš investicinės grąžos formų. Kita grąžos dalis dažniausiai siejama su akcijos vertės augimu, tačiau dividendai leidžia gauti realų pinigų srautą dar neparduodant investicijos. Vis dėlto apmokestinimas tiesiogiai mažina galutinę investicinę grąžą, nes nuo išmokėtos sumos turi būti apskaičiuotas mokestis. Todėl vertinant investicijos naudą svarbu žiūrėti ne tik į tai, kiek bendrovė paskyrė pelno, bet ir į tai, kiek po mokesčių lieka investuotojui.

Dividendus galima gauti tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio bendrovių. Fiziniam asmeniui gavus dividendus ne iš Lietuvos, vien tik išmokėta suma dar neatsako į klausimą, kiek realiai liks gavėjui. Reikia vertinti, ar nuo dividendų jau buvo išskaičiuotas mokestis užsienio valstybėje, ar Lietuvoje dar atsiranda prievolė deklaruoti ir papildomai sumokėti skirtumą. Dėl to apmokestinimas investuotojams yra ne tik tarifo, bet ir deklaravimo klausimas.

Dividendų mokestis fiziniams asmenims – tarifai ir deklaravimas

Lietuvoje fizinių asmenų gauti dividendai apmokestinami 15 proc. pajamų mokesčio tarifu. Lietuvos įmonės, išmokėdamos dividendus, nuo išmokamos sumos turi apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti 15 proc. GPM. Tai reiškia, kad daugeliu atvejų gavėjas gauna jau po mokesčių sumažintą išmoką. Svarbu ir tai, kad gauti dividendai nėra įskaičiuojami į metinę pajamų dalį, kuri apmokestinama 20, 25 ar 32 proc. tarifais.

Jei fizinis asmuo gauna dividendus iš užsienio, deklaravimo pareiga dažniausiai tenka pačiam gyventojui. Tokiu atveju turi būti įvertinama, kiek mokesčio buvo išskaičiuota užsienyje ir ar galima taikyti dvigubo apmokestinimo naikinimo taisykles pagal GPMĮ 37 straipsnį.

Dažniausios klaidos – manyti, kad iš užsienio gauti dividendai neturi būti deklaruojami Lietuvoje, arba neįvertinti, kad užsienyje išskaičiuotas mokestis galimai mažesnis nei Lietuvoje taikomas 15 proc. tarifas.

Dividendų apmokestinimas juridiniams asmenims: atsakomybė ir rizikos

Kai dividendus gauna JA statusą turintys vienetai, taikomos PMĮ taisyklės. Iki 2025 m. pabaigos daugeliu atvejų apmokestinimas juridiniams asmenims buvo siejamas su 16 proc. PM tarifu, o nuo 2026 m. paskirstytojo pelno pajamoms taikomas 17 proc. tarifas. Tai reiškia, kad dividendus išmokanti Lietuvos įmonė, jei nėra išimties, turi nuo išmokamos sumos išskaičiuoti ir sumokėti pelno mokestį.

Atsakomybė čia tenka dividendus išmokančiai įmonei. Ji turi ne tik tinkamai nustatyti, ar gavėjas yra Lietuvos, ar užsienio vienetas, bet ir įvertinti, ar galima taikyti neapmokestinimo taisyklę, ar mažesnį tarifą pagal tarptautinę sutartį. Jei įmonė neteisingai pritaiko išimtį, atsiranda rizika, kad mokesčių administratorius pareikalaus sumokėti neišskaičiuotą mokestį, delspinigius ir kitus su mokestine prievole susijusius papildomus kaštus.

Dividendai iš Lietuvos juridinio asmens (JA) kitam juridiniam asmeniui taip pat gali būti įskaitomi į gavėjo pelno mokesčio (PM) apskaitą, jei nuo jų jau buvo išskaičiuotas PM.

PMĮ komentaruose nurodyta, kad gautų dividendų PM suma gali mažinti gavėjo mokėtiną PM ar būti įskaitoma kitais laikotarpiais. Tai reiškia, kad apmokestinimas įmonėms yra svarbus ne tik išmokėjimo momentu, bet ir vėliau rengiant PM deklaracijas.

Didžiausia rizika atsiranda tada, kai sprendimai dėl pelno paskirstymo priimami formaliai, neįvertinus realaus akcijų valdymo laikotarpio, balsų struktūros ar užsienio gavėjo rezidavimo dokumentų. Vien deklaruoti, kad gavėjas turi akcijų, nepakanka. Įmonės turi turėti pagrindžiančius dokumentus, nes būtent jos atsako už teisingą mokesčio išskaičiavimą ir sumokėjimą.

Dvigubas dividendų apmokestinimas – kada rizika tampa reali?

Dvigubas apmokestinimas atsiranda tada, kai ta pati dividendų suma faktiškai apmokestinama daugiau nei vieną kartą skirtinguose lygmenyse ar skirtingose valstybėse. Tarptautinėse situacijose tai dažniausiai reiškia, kad mokestis išskaičiuojamas pajamų šaltinio valstybėje, o vėliau tos pačios pajamos turi būti įvertintos ir Lietuvoje. Tokia rizika ypač aktuali tada, kai dividendai gaunami užsienyje.

Lietuvoje dvigubo apmokestinimo naikinimas remiasi tiek nacionalinėmis taisyklėmis, tiek tarptautinėmis dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartimis. Praktikoje tai reiškia, kad užsienyje sumokėtas mokestis galės būti įskaitomas Lietuvoje, tačiau tik laikantis nustatytų sąlygų ir turint tinkamus dokumentus. Ne visada galima įskaityti visą užsienyje sumokėtą sumą, todėl vien tai, kad mokestis jau buvo išskaičiuotas užsienyje, dar nereiškia, kad Lietuvoje prievolės nebelieka.

Rizika tampa reali ir tada, kai dividendus išmokanti įmonė nori taikyti mažesnį tarifą pagal sutartį, bet neturi gavėjo rezidavimo ar kitų reikalingų dokumentų. Tokiu atveju dažnai saugiau taikyti bendrą taisyklę, nes neteisingai pritaikyta išimtis ar mažesnis tarifas vėliau gali kainuoti brangiau nei išankstinis planavimas.

Neapmokestinami dividendai – kada tai išimtis, o ne taisyklė?

Nors praktikoje dažnai ieškoma galimybių dividendus gauti ar išmokėti be papildomos mokestinės naštos, neapmokestinami dividendai Lietuvoje yra išimtis, o ne bendra taisyklė. Daugeliu atvejų apmokestinimas taikomas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, todėl kiekvieną situaciją būtina vertinti pagal konkrečias įstatymo nuostatas.

Dažniausiai neapmokestinimo galimybė siejama su juridiniais asmenimis. Tam tikrais atvejais Lietuvos vieneto gaunami dividendai gali būti neapmokestinami, jeigu tenkinamos PMĮ nustatytos sąlygos. Viena svarbiausių jų – Lietuvos vienetas turi ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų valdyti ne mažiau kaip 10 proc. balsus suteikiančių akcijų kitame vienete. Taip pat reikšminga ir tai, iš kokios valstybės dividendai gaunami, bei ar nėra kitų ribojimų, dėl kurių lengvata negalėtų būti taikoma.

Panašus principas galioja ir tada, kai Lietuvos įmonė moka dividendus užsienio juridiniam asmeniui. Neapmokestinimas gali būti taikomas tik tuo atveju, jei užsienio vienetas atitinka nustatytas sąlygas, įskaitant reikalavimą ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų valdyti ne mažiau kaip 10 proc. balsavimo teisę suteikiančių akcijų. Vien deklaruoti akcijų turėjimą nepakanka – būtina turėti dokumentus, pagrindžiančius tiek akcijų dalį, tiek jų valdymo laikotarpį.

Svarbu suprasti, kad dividendų neapmokestinimas nėra automatinis. Jis negali būti taikomas vien dėl to, kad dividendai mokami kitai įmonei ar gaunami ne iš Lietuvos. Kiekvienu atveju reikia įvertinti visas teisės aktuose nustatytas sąlygas, gavėjo statusą, akcijų valdymo trukmę, balsų dalį ir turimus įrodymus.

Todėl tiksliau būtų sakyti ne kad dividendai yra neapmokestinami, o kad tam tikrais atvejais dividendų apmokestinimas gali būti netaikomas. Tokios situacijos pasitaiko, tačiau jos galioja tik esant aiškiai apibrėžtoms sąlygoms, kurias būtina pagrįsti dokumentais.

Dividendų apmokestinimo pokyčiai nuo 2026 metų

Pagrindinis pokytis nuo 2026 metų – standartinio pelno mokesčio (PM) tarifo didėjimas nuo 16 proc. iki 17 proc. Tai tiesiogiai paliečia JA dividendų apmokestinimą, nes išmokant dividendus Lietuvos ar užsienio vienetams, kai nėra išimties, taikomas būtent šis tarifas.

Tuo pačiu nuo 2026 m. keičiasi ir lengvatinis PM tarifas – jis didėja iki 7 proc. vienetams, kurių mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų ir kuriems nėra taikomos PMĮ 5 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos. Nors šis pakeitimas nėra tiesioginis dividendų mokesčio tarifas fiziniams asmenims, jis svarbus todėl, kad veikia bendrą įmonės pelno apmokestinimo aplinką prieš jo paskirstymą. Kitaip tariant, pirmiausia apmokestinamas įmonės pelnas, o tik vėliau sprendžiama dėl dividendų išmokėjimo.

Fiziniams asmenims situacija išlieka stabilesnė: dividendai nuo 2026 m. apmokestinami 15% GPM tarifu ir nėra įtraukiami į 20, 25 ar 32 proc. progresinių tarifų bazę. Tai reiškia, kad verslo savininkams, akcininkams ir investuotojams dividendų gavimas laikoma atskira pajamų rūšimi, kurios apmokestinimas nesusiejamas su bendru metinių pajamų progresyvumu taip, kaip kai kurių kitų rūšių pajamų.

Svarbus niuansas – kai dividendai buvo paskirstyti ankstesniais metais, bet neišmokėti iki tarifų pasikeitimo dienos, taikomas išmokėjimo metu galiojantis tarifas. Dėl to 2026 m. planuojant išmokėjimus verta vertinti ne tik pelno paskirstymo sprendimo datą, bet ir realų pinigų išmokėjimo laiką.

Kaip tinkamai planuoti dividendų apmokestinimą?

Tinkamas planavimas prasideda nuo teisingo klausimo: kas gauna dividendus, iš kokios valstybės jie mokami ir kokios išimtys gali būti taikomos. Fiziniams asmenims svarbiausia suprasti, kad dividendams taikomas 15% GPM tarifas, o dividendai iš užsienio dažnai reikalauja papildomo deklaravimo.

Juridiniams asmenims svarbiausia įsivertinti, ar taikomas 17 proc. tarifas, ar galima taikyti neapmokestinimą pagal akcijų valdymo trukmę ir turimą balsų dalį.

Verslui dividendų apmokestinimas neturėtų būti sprendžiamas paskutinę minutę. Reikia iš anksto tikrinti dokumentus, rezidavimo pažymas, akcijų valdymo laikotarpį ir išmokėjimo datą. Investuotojams svarbu vertinti ne tik tai, kiek dividendų gaunama, bet ir kiek po mokesčių lieka realiai. Būtent todėl dividendų planavimas Lietuvoje turi būti laikomas ne formaliu veiksmu, o finansinio sprendimo dalimi.

DUK apie dividendų apmokestinimą

Kas yra dividendai?

Dividendai yra paskirstyto pelno dalis, kurią įmonė išmoka savo akcininkams ar dalyviams už turimas akcijas, kapitalo dalį ar kitas teises.

Kaip Lietuvoje apmokestinami fizinio asmens gauti dividendai?

Fizinio asmens gauti dividendai apmokestinami taikant 15 proc. GPM tarifą. Jei dividendus išmoka Lietuvos įmonė, ji turi šį mokestį išskaičiuoti ir sumokėti.

Ar dividendai įtraukiami į progresinių GPM tarifų bazę?

Ne, gauti dividendai nėra įskaičiuojami į metinę pajamų dalį, kuri apmokestinama 20, 25 ar 32 proc. tarifais.

Kada dividendai gali būti neapmokestinami?

Tam tikrais atvejais JA gaunami dividendai gali būti neapmokestinami, kai tenkinamos akcijų valdymo trukmės ir balsų dalies sąlygos, pavyzdžiui, ne trumpiau nei 12 mėnesių valdoma ne mažiau kaip 10 proc. balsų suteikiančių akcijų.

Kas keičiasi nuo 2026 metų?

Nuo 2026 m. standartinis pelno mokesčio tarifas padidėja iki 17 proc., o tai tiesiogiai veikia juridinių asmenų dividendų apmokestinimą. Fizinių asmenų dividendams taikomas 15 proc. GPM tarifas.

Pastaba: ši informacija skirta edukaciniais tikslais ir neturėtų būti laikoma finansiniu patarimu.