Man dažnai užduodamas klausimas skamba taip: „Kur turėčiau investuoti pinigus, kad jie būtų saugūs ir dirbtų pelningai?“. Galbūt kažkiek jus nuvilsiu pasakydamas, kad nėra vienos auksinės srities. Nėra vienos turto klasės, kuri vienodai tiktų visiems investuotojams.
Tačiau tikrai galima išsigryninus norus ir įsivertinus finansines galimybes bei rizikos toleravimo lygį pasirinkti būtent TAU geriausiai tinkančius investavimo instrumentus. Net pradėjus nuo mažų sumų, nuoseklus investavimas gali atnešti didelę grąžą ilguoju laikotarpiu.
Šiame straipsnyje ne tik papasakosiu, kodėl universalus investavimo receptas neegzistuoja, bet ir glaustai parodysiu, į ką svarbu atsižvelgti susidarant asmeninį investavimo portfelį. Dar atskleisiu net 5 pelningus investicinius instrumentus, kuriuos galėsi rinktis ir tada, kai investuoji mažesnes sumas.
Pradėkim nuo išsiaiškinimo, kodėl nėra vienos auksinės investavimo srities ar taisyklės. Iškart einu prie esmės – skiriasi ne tik žmonių finansinės galimybės ir rizikos toleravimo lygiai, bet ir galimybės skirti laiko investavimui bei norimos grąžos lūkesčiai, todėl visiems tinkančio investavimo sprendimo egzistavimas net teoriškai nėra įmanomas.
Pavyzdys
Paprastas pavyzdys. Tarkim, tau yra dvidešimt-trisdešimt metų ir tu dar tik keliauji link savo darbo ar verslo karjeros piko. Finansų valdymo ekspertai tau tokiu atveju iškart rekomenduos savarankiškai arba su profesionalų pagalba ilgam laikui investuoti į akcijų fondus ir pavienes akcijas.
Iš kur atsiranda tokia rekomendacija? Nors akcijų turto klasė trumpuoju laikotarpiu pasižymi didesniais kainų svyravimais, bet tinkamai susidarytas akcijų ir jų fondų portfelis 10-20 metų laikotarpiu dažnai atneša 10-15 ar dar daugiau procentų metinę grąžą. Pavyzdžiui, S&P500 indeksas, sekantis 500 galingiausių JAV verslų, trumpuoju laikotarpiu gali kristi net 30 ar daugiau procentų, bet iš šimtmečio perspektyvos indeksas generuoja investuotojams daugiau nei 10 proc. metinę grąžą. Tad jei esate jauni ir laikas jūsų pusėje, galite protingai rizikuoti ir ilguoju laikotarpiu laukti gražaus pelno.
Pažiūrėkim į pavyzdį iš aritmetinės pusės. Tarkime, jog esi trisdešimtmetis vyras ar moteris ir nori pradėti investuoti. Pavienės akcijos tau dar atrodo rizikingai, bet štai S&P500 ar kokį nors panašų indeksą sekantys akcijų fondai su šimtų įmonių akcijomis viename fonde atrodo kaip geras pasirinkimas.
Sakykime, jog uždirbi vidutinę lietuvišką algą, kuri pastaruoju metu sudaro apie 1350 € per mėnesį ir investavimui skiri 15 proc. nuo atlyginimo. Tokiu atveju investuoji apie 200 € per mėnesį. Įdomu, kaip atrodytų tavo investicinė grąža, jei iki tol, kol išeisi į pensiją, dėtum tuos pačius 200 € į kad ir 10 proc. grąžą per metus duodančius pasirinkimus?
Jei visus 35 metus sąžiningai investuotum kas mėnesį ir pinigų neišsimtum, su sąlyga, jog metinė grąža sieks 10 proc., iki pensijos sukaupsi beveik 760 tūkst.€! Atkreipsiu dėmesį, kad tiesioginės investavimo lėšos sudaro tik 84 tūkst.€, o likę pinigai yra tavo grąža. Ji palyginti didelė dėl tos priežasties, jog ilgą laiką investuojami ir reinvestuojami pinigai pradeda uždirbti dar daugiau pinigų. Gaunasi savotiškas sniego gniūžtės, arba sudėtinių palūkanų principas. Sudėtinės palūkanos ir jų nauda investavime išsamiau aprašoma čia.
Gali būti, kad jau supratai, kaip naudinga pradėti investuoti kuo anksčiau. O kas būtų, jei pinigus įdarbinti pradėtum sulaukus, tarkim, 50 metų?
Visų pirma tokiu atveju ekspertai iškart pataria didesnę portfelio dalį skirti labai saugiems instrumentams, jei konkrečiau – bankiniams indėliams, obligacijoms ir kitiems pasirinkimams. Pagrindinis argumentas – ribotas laikas. Jei į pensiją išeisi po maždaug 15 metų, o į akcijas įdėti pinigai per gerokai trumpesnį laikotarpį susidurs net su keliomis krizėmis, gali būti, jog tokia problema gerokai apkarpys galutinę grąžą, jei kapitalą panorėsi skubiai išsigryninti.
Bet net ir investuojant nuo penkiasdešimties galima kažkiek uždirbti solidesnei pensijai. Panagrinėkim praktinį pavyzdį. Tarkime, jog tik 50-ies nusprendei pagaliau įdarbinti pinigus. Pensija ne už kalnų, tad labiau renkiesi konservatyvius instrumentus ir vidutiniškai gauni 5 proc. metinę grąžą. Tiesa, kadangi darbo rinkoje esi veteranas ar veteranė, tikėtina, kad ir uždirbi daugiau. Imkime pavyzdį su 2000 €. alga per mėnesį.
Jei ateinančius 15 metų iki pensijos nuo savo algos investuosi po 15 proc. kas mėnesį, (susidarys 300 €. suma), ir gausi 5 proc. grąžą kasmet, laikotarpio pabaigoje turėsi virš 80 tūkst. €. Gal ir neatrodo, kaip ypatingas rezultatas, bet tik priminsiu, kad investavimo laikas daug trumpesnis, o pasirinkti finansiniai instrumentai – saugiausi, bet ir nešantys mažiausią pelną. Tad pagal pavyzdžius dar kartą įsitikiname, kad investavimui svarbu ir skiriamo kapitalo dydis, ir investicinis laikotarpis, ir jūsų rizikos toleravimo lygis.
Aptarus investavimo kriterijus ir perspektyvas skirtingoms amžiaus grupėms, pravartu glaustai aptarti 5 dažnai pasirenkamas investicines turto klases ir įvertinti jų pelno bei rizikos lygius.
Terminuotas indėlis
Kaip mažiausiai rizikingą ir lengviausiai investavimui prieinamą sritį pasirinkau terminuotus indėlius. Jų veikimo principas paprastas – nustatytam 3, 6, 12 mėn. ar kitam laikotarpiui indėlio būdu skolinate pinigus bankui ar kitai finansinei institucijai. Laikotarpio pabaigoje atgaunate pinigus ir pasiimate numatytas palūkanas. Daugiau apie tai, kaip veikia indėlis ir indėlių palūkanos galite sužinoti spustelėję šią nuorodą.
Lietuvoje bankai pastaruoju metu už indėlius dalina vidutiniškai 4 proc. metinę grąžą. Mažėjant EURIBOR indeksui ji kažkiek susitrauks, bet šiuo metu vis dar galima gauti maždaug tokį pelną. Grąža nedidelė, bet pakankama, jog įveiktų vidutinę (3 proc.) metinę infliaciją. O patys indėliai iki 100 tūkst. € paprastai draudžiami specialiais draudimais ir griežtai prižiūrimi centrinių bankų, tad šis instrumentas yra nelabai pelningas, bet išskirtinai saugus pasirinkimas.
Freedom D sąskaita
Antroje investicinių instrumentų pasirinkimo vietoje turime kitą taupymo-investavimo įrankį, kuris šiek tiek primena indėlius. Turiu galvoje unikalią taupomąją Freedom24 D sąskaitą.
Finansinis brokeris Freedom24 už D sąskaitoje laikomas lėšas, priklausomai nuo pasirinktos valiutos, moka nuo 3,6 iki 5,3 proc. metines palūkanas.* Šio instrumento privalumas prieš tradicinius indėlius yra tas, jog metinių palūkanų dalis į jūsų sąskaitą įkrenta kasdien. Dar geriau yra tai, kad pinigus iš D sąskaitos galite bet kuriuo metu patogiai persivesti į investicinę Freedom sąskaitą arba išsigryninti.
*D sąskaitos ir taupymo planų palūkanų normos yra kintamos ir priklauso nuo EURIBOR ir SOFR palūkanų normų. Informacija apie normų dydžius galioja straipsnio paskelbimo datą.
P2B ir P2P investavimas
Toliau pereikime prie P2P ir P2B platformų. Tai yra sutelktinio investavimo instrumentai, per kuriuos investuotojai pinigus gali paskolinti ir privatiems žmonėms, ir nekilnojamo turto vystymo projektams, ir įvairių verslų finansavimui. Nors grąža priklauso tiek nuo investicijos rizikingumo ir skolininko kredito reitingo, tiek nuo kitų paskolos sąlygų, vidutiniškai iš ne per daug rizikingų sutelktinio investavimo pasirinkimų galima tikėtis apie 10 proc. metinės grąžos. Tiesa, prieš investuojant svarbu susipažinti su pasirinktos skolinimo platformos sąlygomis bei mokestine politika.
Akcijų fondai
Nusikeliant prie akcijų biržos pasirinkimų, pirmiausia tikslinga aptarti viešai prekiaujamų akcinių bendrovių fondus, dar vadinamus ETF‘ais. Tai yra įrankis, per kurį galite investuoti į dešimtis ar net šimtus skirtingų akcinių bendrovių, priskiriamų konkrečiam regionui, verslo šakai ar kitam investiciniam kriterijui. Išsamiai apie tai, kaip veikia akcijų fondai, pasakoju čia.
Investavimas į daugybę verslų per vieną įrankį padeda saugiau skirstyti pinigus, sumažinti investicinių nuostolių riziką ir užsitikrinti stabilesnį pelną. Vidutiniškai ETF‘ai investuotojams generuoja 8-10 proc. metinę kapitalo grąžą.
Dažnai ir pradedantieji, ir pažengę investuotojai renkasi būtent tuos akcijų fondus, kurie plačiai investuoja į populiariausius ir galingiausius pasaulio verslus bei apskritai fokusuojasi į globalią ekonomiką. Vienas iš tokių fondų yra Vanguard bendrovės ETF‘as VWCE.
VWCE valdomas kapitalas pastaruoju metu viršija 24 milijardus dolerių. Šiuos pinigus fondas skirsto investuodamas į daugiau nei 3600 viso pasaulio verslų, atstovaujančių labai skirtingus sektorius. Tarp topinių VWCE pozicijų rastumėm ir kompanijas Google bei Amazon, ir Nvidia akcijas. Daugiau nei 40 proc. VWCE portfelio paskirstyta technologijų ir finansų akcijoms, o investuotojai nuo ETF‘o susikūrimo džiaugiasi maždaug 9,5 proc. vidutine metine grąža.
Atkreipiu jūsų dėmesį, jog minėtasis fondas – tik vienas iš gausybės plačiai diversifikuotų ETF’ų pasirinkimų. Jų biržose yra šimtai, jei ne tūkstančiai. Konkretus fondų pasirinkimas priklauso ir nuo jūsų siekių koncentruotis į platesnes arba siauresnes ekonomikos sritis, ir nuo noro gauti nusistatytą konkrečią kapitalo grąžą.
Investavimas į akcijas
Kai apsipranti prie investavimo biržose ir sukaupi šioje srityje daugiau žinių, kodėl gi neišbandžius ir investavimo į pavienes akcijas? Tiesa, prieš pradedant tai daryti rekomenduoju rimtai pasimokyti finansinės verslų analizės ir kompanijų ateities perspektyvų vertinimo. Jei žinai, ką darai, investavimas į pavienes akcijas gali atnešti 15-20 ar dar daugiau procentų metinę grąžą. Bet jei renkiesi atsitiktinai arba aklai tiki prognozėmis, gali stipriai prašauti.
