BlackRock kompanija: kas tai yra ir kodėl ji valdo daugiau turto nei daugelis valstybių

Yra viena įmonė, apie kurią daugelis žmonių nėra net girdėję. Ji neturi plačiai žinomo vartotojams skirto produkto, nesireklamuoja per televiziją ir retai atsiduria naujienų antraštėse. Vis dėlto jos valdomo turto vertė viršija daugelio pasaulio valstybių ekonomikų dydį. Tai „BlackRock“, 1988 metais JAV įkurta ir šiandien didžiausia pasaulyje turto valdymo bendrovė. 2025 metų pabaigoje ji valdė daugiau kaip 14 trilijonų JAV dolerių klientų turto, įskaitant lėšas, investuotas per investicinius, indeksinius ir biržoje prekiaujamus ETF fondus. Kad būtų lengviau įsivaizduoti šį mastą, ši suma yra didesnė už daugelio pasaulio valstybių metinį bendrąjį vidaus produktą.

Šiame straipsnyje papasakosime, kas yra „BlackRock“, kaip bendrovė tapo tokia įtakinga, ką iš tiesų reiškia teiginys, kad ji „valdo pasaulį“, ir kokią reikšmę tai gali turėti Lietuvos investuotojui.

Pagrindiniai akcentai

• „BlackRock“ valdo ne savo, o klientų pinigus. Tai gali būti pensijų fondų, draudimo bendrovių, vyriausybių ir privačių investuotojų lėšos. Už turto valdymą bendrovė ima mokestį, kuris paprastai priklauso nuo valdomo turto dydžio.
• 2025 metų pabaigoje „BlackRock“ valdomo turto vertė pasiekė rekordinę sumą ir sudarė apie 14,04 trilijono JAV dolerių. Bendrovė tapo pirmąja pasaulyje, peržengusia šią ribą.
• „BlackRock“ 1988 metais įkūrė Larry Finkas kartu su bendraįkūrėjais. Vienas svarbiausių bendrovės technologinių pranašumų yra rizikos valdymo platforma „Aladdin“, naudojama investicijų analizei, rizikos vertinimui ir portfelių valdymui.
• Kartu su „Vanguard“ ir „State Street“ „BlackRock“ sudaro vadinamąjį Didįjį trejetą. Jų valdomi fondai turi dideles daugelio stambių JAV bendrovių akcijų dalis, todėl šios bendrovės dažnai yra tarp didžiausių jų akcininkų.
• Jei investuojate į populiarius ETF fondus, tikėtina, kad renkatės „BlackRock“ valdomus „iShares“ arba „Vanguard“ produktus. Tai reiškia, kad netiesiogiai tampate šios pasaulinės turto valdymo sistemos dalimi.

Kas yra BlackRock ir kuo ji užsiima

Svarbiausia suprasti, kad „BlackRock“ daugiausia valdo ne savo, o kitų žmonių pinigus. Tai yra turto valdymo bendrovė, kuri už atlygį investuoja klientų lėšas pagal iš anksto sutartas strategijas. Tarp jos klientų yra pensijų fondai, draudimo bendrovės, vyriausybės, universitetų fondai ir milijonai privačių investuotojų. Už šias paslaugas „BlackRock“ ima mokestį, kuris dažniausiai sudaro nedidelę valdomo turto dalį. Kuo daugiau turto bendrovė valdo, tuo didesnės jos pajamos.

Vienas svarbiausių šios pramonės rodiklių yra valdomo turto vertė, angliškai vadinama „assets under management“ arba AUM. Tai bendra klientų lėšų suma, kurią bendrovė valdo. 2025 metų pabaigoje „BlackRock“ valdė apie 14,04 trilijono JAV dolerių. Tai buvo istorinis rekordas.

Dėl tokio veiklos modelio bendrovės dydis turi itin didelę reikšmę. Kadangi pajamos priklauso nuo valdomo turto, kiekvienas naujas klientų patikėtas milijardas didina ne tik „BlackRock“ pajamas, bet ir jos galimybes investuoti į technologijas ir pritraukti dar daugiau klientų. Taip net ir nedidelis mokestis, taikomas milžiniškai turto sumai, gali generuoti reikšmingas pajamas.

Didelę dalį „BlackRock“ valdomo turto sudaro indeksiniai ir ETF fondai. ETF, arba biržoje prekiaujamas fondas, yra vertybinis popierius, kuris viename krepšelyje gali sujungti daugybę akcijų ar obligacijų. Daugelis ETF seka tam tikrą indeksą, pavyzdžiui, didžiausių JAV bendrovių akcijų indeksą. „BlackRock“ ETF fondų prekės ženklas vadinamas „iShares“ ir yra vienas žinomiausių pasaulyje. Be jų, bendrovė siūlo ir aktyviai valdomus investicinius fondus, kuriuose sprendimus, ką pirkti ir parduoti, priima profesionalių valdytojų komandos.

Larry Fink – žmogus už BlackRock

„BlackRock“ istorija prasidėjo nuo nesėkmės. Larry Finkas pradėjo karjerą investiciniame banke „First Boston“ ir greitai tapo viena iš jaunųjų Volstrito žvaigždžių. Jis išgarsėjo dirbdamas su būsto paskolomis užtikrintais vertybiniais popieriais. Tačiau 1986 metais jo vadovaujamas padalinys patyrė apie 100 mln. JAV dolerių nuostolį, nes komanda neteisingai įvertino palūkanų normų pokyčius, o apsidraudimo priemonės nesuveikė taip, kaip tikėtasi. Ši nesėkmė smarkiai paveikė Finko karjerą „First Boston“, o po kelerių metų jis banką paliko.

Ši patirtis tapo svarbiu lūžio tašku. Finkas suprato, kad komanda pralaimėjo ne vien dėl neteisingos prognozės, bet ir dėl to, kad nesugebėjo tinkamai įvertinti bei valdyti rizikos. Ši pamoka paskatino jį itin daug dėmesio skirti rizikos vertinimui.

1988 metais Finkas kartu su partneriais įkūrė naują įmonę, kurios veiklos pagrindu tapo kruopštus rizikos valdymas. Iš pradžių ji veikė investicinės bendrovės „Blackstone“ sudėtyje. „Blackstone“ suteikė jai kredito liniją ir valdė dalį naujos įmonės akcijų. Vėliau bendrovių keliai išsiskyrė, o įmonė tapo žinoma kaip „BlackRock“. Šiandien Larry Finkas eina bendrovės pirmininko ir generalinio direktoriaus pareigas.

Pirmaisiais veiklos metais įmonė garsėjo ne rizikingais sprendimais, o gebėjimu tiksliai įvertinti investicinių portfelių riziką. Dėl šios reputacijos ji pritraukė vis daugiau stambių institucinių klientų, kuriems buvo svarbūs ne pažadai apie didelę grąžą, o aiškus supratimas, kokį turtą jie turi savo portfeliuose ir kokią riziką prisiima. Toks veiklos pagrindas vėliau leido „BlackRock“ tapti patikima partnere net valstybinėms institucijoms. Tai buvo ypač svarbu artėjant vienam didžiausių finansų sistemos išbandymų.

„Aladdin” – BlackRock technologinis smegenų centras

Vienas svarbiausių, tačiau dažnai nepastebimų „BlackRock“ pranašumų yra ne fondai, o technologijos. Viena pagrindinių bendrovės sistemų yra platforma „Aladdin“, kurios pavadinimas kilęs iš angliško termino „Asset, Liability, Debt and Derivative Investment Network“. Tai rizikos valdymo ir analitikos sistema, naudojama investicijų analizei, įvairiems scenarijams modeliuoti ir investicinių portfelių rizikai vertinti.

Svarbu tai, kad „Aladdin“ naudoja ne tik pati „BlackRock“. Šią platformą kaip paslaugą perka ir dideli bankai, draudimo bendrovės bei instituciniai investuotojai. Dėl to daugelis pasaulio finansų institucijų riziką vertina naudodamos tuos pačius arba labai panašius įrankius. „BlackRock“ tai suteikia ne tik papildomų pajamų, bet ir išskirtinę padėtį rinkoje.

Dėl plataus sistemos naudojimo kritikai „Aladdin“ kartais vadina „viską matančia akimi“ ir kelia klausimą, ar saugu, kai tiek daug finansinės informacijos sutelkta vienose rankose. Vis dėlto svarbu atskirti faktus nuo metaforų. „Aladdin“ yra galinga analitikos sistema, tačiau ji pati nepriima sprendimų už rinkos dalyvius ir nevaldo kitų institucijų pinigų be jų leidimo.

Paprastam investuotojui tai svarbu dėl kelių priežasčių. Platus tokių sistemų naudojimas kelia diskusijų apie tai, ar panašūs rizikos vertinimo modeliai gali skatinti rinkos dalyvius panašiai reaguoti į tuos pačius signalus. Kita vertus, tokia sistema leidžia greičiau pastebėti didėjančią riziką ir geriau suprasti, kas vyksta sudėtinguose portfeliuose. Dėl šio dvilypumo „Aladdin“ laikoma ir svarbia „BlackRock“ stiprybe, ir galimos per didelės koncentracijos šaltiniu. Pati technologijų veikla tapo atskira ir stabiliai augančia bendrovės pajamų sritimi.

Kaip BlackRock tapo milžinu

Iš pradžių „BlackRock“ nebuvo didelė įmonė. Tačiau du svarbūs įvykiai padėjo jai tapti aiškia pasaulio turto valdymo lydere.

Pirmasis įvyko per 2008–2009 metų finansų krizę. Kai rinkos smuko, o bankų balansuose liko daug vadinamųjų nuodingų aktyvų, JAV valdžia ieškojo specialistų, galinčių padėti įvertinti susidariusią padėtį. Nuodingais aktyvais buvo vadinami rizikingi būsto paskolomis užtikrinti vertybiniai popieriai, kurie prieš krizę atrodė saugūs, tačiau vėliau tapo beveik neparduodami. JAV institucijų užsakymu „BlackRock“ padalinys „BlackRock Solutions“ padėjo analizuoti ir vertinti sudėtingas problemines pozicijas. Šis vaidmuo gerokai sustiprino „BlackRock“ reputaciją ir įtaką finansų rinkose.

Antrasis svarbus pokytis įvyko 2009 metais, kai „BlackRock“ už maždaug 13,5 mlrd. JAV dolerių įsigijo „Barclays Global Investors“ kartu su ETF rinkos lydere „iShares“. Šis sandoris iš karto pavertė „BlackRock“ didžiausia turto valdymo bendrove pasaulyje ir suteikė jai didelį pranašumą sparčiai augančioje pasyvaus investavimo rinkoje.

„iShares“ įsigijimas įvyko itin palankiu metu. Vis daugiau investuotojų pradėjo suprasti, kad daugeliui aktyviai valdomų fondų ilgą laiką nepavyksta aplenkti rinkos, nors jų taikomi mokesčiai yra didesni. Dėl to kapitalas ėmė plūsti iš aktyviai valdomų fondų į pigesnius indeksinius ir ETF fondus, o „BlackRock“ kartu su „iShares“ atsidūrė šio augimo centre. Susidarė savotiškas augimo ratas. Kuo daugiau turto pateko į indeksinius fondus, tuo didesnę įtaką įgijo juos valdančios bendrovės. Didesnis mastas leido mažinti mokesčius, plėsti produktų pasiūlą ir pritraukti dar daugiau investuotojų.

„BlackRock“ plečiasi ir toliau. 2024 metais bendrovė įsigijo infrastruktūros investicijų valdytoją „Global Infrastructure Partners“, dar vadinamą GIP. 2025 metais ji taip pat už maždaug 3,2 mlrd. JAV dolerių įsigijo privačių rinkų duomenų bendrovę „Preqin“, o už maždaug 12 mlrd. JAV dolerių privataus kredito valdytoją „HPS Investment Partners“. Šie sandoriai rodo, kad „BlackRock“ siekia stiprinti savo pozicijas ne tik viešosiose, bet ir privačiose rinkose.

Didysis trejetas – BlackRock, Vanguard ir State Street

„BlackRock“ dažniausiai neveikia viena. Kartu su „Vanguard“ ir „State Street“ ji sudaro vadinamąjį Didįjį trejetą. Šios trys bendrovės per indeksinius fondus valdo tiek daug turto, kad kartu yra vienos didžiausių akcininkių beveik visose stambiose JAV bendrovėse.

Norint suprasti šio trejeto mastą, verta pažvelgti į bendrą jų valdomo turto vertę. 2025 metų pabaigoje „BlackRock“ valdė apie 14 trilijonų, „Vanguard“ apie 12 trilijonų, o „State Street Global Advisors“ apie 5,7 trilijono JAV dolerių. Iš viso tai sudaro daugiau kaip 30 trilijonų JAV dolerių, sutelktų trijose bendrovėse. Didelė dalis šių lėšų investuojama per indeksinius fondus. Tai reiškia, kad pinigai automatiškai paskirstomi daugeliui į atitinkamus indeksus įtrauktų bendrovių.

Kad mastas būtų aiškesnis, lentelėje pateikiama, kokią kelių žinomų JAV bendrovių akcijų dalį 2025 metais valdė Didžiojo trejeto narės.

Bendrai vertinama, kad Didysis trejetas įgyvendina balsavimo teises, sudarančias maždaug ketvirtadalį balsų JAV bendrovių akcininkų susirinkimuose. Dar viena įdomi detalė yra ta, kad jų valdomi fondai gali investuoti ir į kitų turto valdymo bendrovių akcijas. Taip nutinka todėl, kad indeksiniai fondai perka į atitinkamą indeksą įtrauktas akcijas, tarp kurių gali būti ir konkurentų.

Dėl to susidaro platus nuosavybės ir balsavimo teisių tinklas, apimantis didelę dalį S&P 500 indeksui priklausančių JAV bendrovių.

Kodėl „pasyvumas” suteikia BlackRock tiek galios

Čia slypi tam tikras paradoksas. Indeksiniai fondai vadinami pasyviais, nes jie tiesiog seka rinką ir nesiekia jos aplenkti. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tokia strategija nesuteikia daug galios. Tačiau svarbiausia yra balsavimo teisės. Kai investuotojas įsigyja ETF fondo vienetų, jis tampa fondo dalininku, tačiau balsavimo teises bendrovėse, kurių akcijas valdo fondas, dažniausiai įgyvendina pats fondo valdytojas, pavyzdžiui, „BlackRock“ arba „Vanguard“.

Turėdamos po kelis ar keliolika procentų akcijų daugelyje didžiausių bendrovių, Didžiojo trejeto narės gali daryti reikšmingą įtaką valdybų sudėčiai, vadovų rinkimui ir strateginiams sprendimams, nors oficialiai jų fondai tik seka indeksus. Kritikai teigia, kad tokia nuosavybės koncentracija gali mažinti konkurenciją, nes tie patys stambūs akcininkai investuoja į tarpusavyje konkuruojančias įmones. Tačiau dėl to, kokį realų poveikį toks bendras akcijų valdymas daro konkurencijai, akademinėje ir reguliavimo aplinkoje vis dar diskutuojama.

Didžiojo trejeto įtaka ypač aiškiai matoma diskusijose apie tvarumą ir ESG, tai yra aplinkos, socialinius ir valdysenos kriterijus. Kurį laiką „BlackRock“ viešai ragino bendroves rimčiau vertinti klimato riziką, todėl sulaukė kritikos iš abiejų pusių. Vieni bendrovę kaltino pernelyg dideliu kišimusi į verslą, o kiti teigė, kad jos veiksmai nebuvo pakankamai ryžtingi. Tai parodo, kokioje sudėtingoje padėtyje yra Didysis trejetas. Kad ir kaip šios bendrovės balsuotų, tokio dydžio akcininkų sprendimai visada daro įtaką ir beveik neišvengiamai sulaukia prieštaringų vertinimų.

Vis dėlto svarbu atsižvelgti ir į kitą argumentą. Šie pinigai priklauso ne pačiai „BlackRock“, o milijonams investuotojų, kurių santaupos laikomos jos valdomuose fonduose. Bendrovė tik valdo klientams priklausantį turtą. Be to, pastaraisiais metais „BlackRock“ ir kai kurie kiti fondų valdytojai pradėjo suteikti daliai investuotojų daugiau galimybių pasirinkti, kaip būtų balsuojama jų vardu. Todėl teiginį, kad „BlackRock“ tiesiog „valdo pasaulį“, reikėtų vertinti atsargiai. Bendrovės įtaka iš tiesų yra labai didelė, tačiau tai nėra tiesioginis pasaulio ekonomikos valdymas, nes už šios galios slypi milijonams žmonių priklausanti ir plačiai paskirstyta nuosavybė.

Ką tai reiškia Lietuvos investuotojui

Ši tema nėra tik tolima Volstrito istorija. Jei investuojate į populiarų ETF, pavyzdžiui, fondą, sekantį S&P 500 indeksą, tikėtina, kad renkatės „BlackRock“ valdomą „iShares“ arba „Vanguard“ produktą. Kitaip tariant, galite būti šios sistemos dalimi net jei apie tai anksčiau nesusimąstėte. Tai savaime nėra nei gerai, nei blogai. Šios didelės turto valdymo bendrovės suteikia investuotojams prieigą prie pigių, likvidžių ir plačiai diversifikuotų fondų, kurie anksčiau daugeliui žmonių buvo sunkiai pasiekiami. Dėl didelio masto ir stiprios konkurencijos tokių fondų mokesčiai dažnai būna palyginti maži, todėl ilgainiui investuotojui gali likti didesnė grąžos dalis.

Vis dėlto verta atkreipti dėmesį ir į kitą pusę. Renkantis fondą svarbu įvertinti jo metinį mokestį, dažnai žymimą trumpiniu TER, fondo dydį, likvidumą ir tai, kokį indeksą jis tiksliai seka. Net panašiai pavadinti produktai gali turėti svarbių skirtumų. Tai, kad fondą valdo didelė tarptautinė bendrovė, dar nereiškia, kad jis geriausiai atitiks jūsų tikslus. Todėl sprendimą verta priimti pagal savo poreikius, o ne vien pagal žinomą prekės ženklą.

Svarbiausia išvada yra edukacinė. Supratimas, kaip veikia turto valdymo pramonė, kas valdo jūsų pasirinktus fondus ir kaip formuojasi šių bendrovių įtaka, padeda priimti savarankiškesnius ir labiau apgalvotus sprendimus. Tai leidžia nepasikliauti vien antraštėmis ir ramiau vertinti gąsdinančius teiginius apie pasaulį valdančius fondus. Kai suprantate, kaip veikia ši sistema, galite sąmoningiau kurti diversifikuotą investicinį portfelį ir realistiškiau vertinti, kokį vaidmenį indeksiniai fondai gali atlikti siekiant ilgalaikio turto augimo ar pasyvių pajamų.

Ar verta investuoti į pačias BlackRock akcijas?

Kadangi „BlackRock“ yra viešai biržoje kotiruojama bendrovė, kurios akcijų simbolis yra BLK, galima investuoti ne tik į jos valdomus fondus, bet ir į pačią įmonę. Tokiu atveju investuotojas tampa ne fondo klientu, o „BlackRock“ akcininku. Jam svarbu, kaip auga bendrovės pajamos, pelnas ir valdomo turto apimtis.

Ir tokia investicija turi rizikų. Turto valdymo bendrovių pajamos priklauso nuo valdomo turto dydžio, o šis per rinkų nuosmukius gali mažėti. Dėl to gali prastėti ir pačios bendrovės finansiniai rezultatai. Sektoriui taip pat daro įtaką mažėjantys valdymo mokesčiai ir stipri konkurencija.

Jei domitės investavimu į pavienes akcijas, naudinga susipažinti su vertybinių popierių sąskaitos atidarymu ir pagrindiniais investavimo principais.

Apibendrinimas

„BlackRock“ nėra slapta jėga, apie kurią pasakojama sąmokslo teorijose. Tai didžiausia pasaulyje turto valdymo bendrovė, kurios įtaka išaugo dėl pasyvaus investavimo plėtros, technologinio pranašumo ir kelių svarbių sandorių.

Suprasti, kaip ši bendrovė veikia, verta ne tam, kad jos bijotumėte, o tam, kad geriau suvoktumėte pasaulinę investavimo sistemą, kurios dalimi galite būti ir jūs. Jei norite žengti toliau, verta pradėti nuo investavimo pagrindų ir susipažinti su tuo, kaip veikia vertybinių popierių sąskaita.

Pastaba: ši informacija yra edukacinio pobūdžio ir nėra finansinis patarimas.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)