Opcionai: kas tai ir kaip veikia pasirinkimo sandoriai?

Opcionas (pasirinkimo sandoris) yra finansinė sutartis, suteikianti pirkėjui teisę, bet ne pareigą pirkti arba parduoti tam tikrą turtą už iš anksto sutartą kainą iki nustatytos datos. Už šią teisę pirkėjas sumoka pardavėjui premiją. Yra du pagrindiniai opcionų tipai: pirkimo opcionas (angl. call) ir pardavimo opcionas (angl. put).

Toliau paaiškinsime, kaip veikia opcionai, ką reiškia premija, vykdymo kaina (angl. strike) ir galiojimo laikas, kokia yra kiekvienos pozicijos rizika ir ar ši priemonė jums tinkama. Vietoje sudėtingų formulių pateiksime logišką paaiškinimą ir vieną nuoseklų pavyzdį.

Pagrindiniai akcentai

• Opcionas suteikia teisę, bet ne pareigą, iki nustatytos datos pirkti arba parduoti turtą už iš anksto sutartą kainą.
• Pirkimo opcionas (angl. call) suteikia teisę pirkti, o pardavimo opcionas (angl. put) suteikia teisę parduoti. Abiem atvejais opciono pirkėjas sumoka premiją.
• Perkant opcioną, didžiausias galimas nuostolis paprastai apsiriboja sumokėta premija. Tačiau parduodant kai kuriuos opcionus rizika gali būti gerokai didesnė.
• Opciono kainai įtakos turi vykdymo kaina, iki galiojimo pabaigos likęs laikas ir bazinio turto kainos svyravimai. Laikui bėgant opciono laiko vertė dažniausiai mažėja, o tai veikia pirkėjo nenaudai.
• Opcionai nėra būtina investavimo priemonė. Daugelis sėkmingų investuotojų jų apskritai nenaudoja.

Kas yra opcionas paprastais žodžiais?

Opcioną lengviausia paaiškinti pasitelkus rezervacijos pavyzdį. Įsivaizduokite, kad radote butą už 200 000 eurų. Jis jums patinka, tačiau sprendimui norite skirti du mėnesius. Susitariate su pardavėju ir sumokate 3 000 eurų rezervacijos mokestį, kuris suteikia teisę per šį laikotarpį nusipirkti butą už sutartą 200 000 eurų kainą.

Jei persigalvojate, prarandate tik sumokėtą 3 000 eurų rezervacijos mokestį. Tačiau jei per du mėnesius buto kaina pakyla iki 230 000 eurų, vis tiek galite jį nusipirkti už sutartus 200 000 eurų. Tokiu atveju rezervacija tampa labai vertinga.

Opcionas veikia panašiai. Rezervacijos mokestis šiame pavyzdyje atitinka opciono premiją, o pagrindinė idėja yra teisė pirkti arba parduoti turtą už iš anksto sutartą kainą. Angliškas žodis „option“ reiškia pasirinkimą, todėl lietuviškai opcionas dar vadinamas pasirinkimo sandoriu. Opciono pirkėjas gali pasirinkti, ar pasinaudoti šia teise, tačiau neprivalo to daryti.

Norint suprasti opcioną, reikia žinoti tris pagrindinius dalykus. Pirmiausia svarbu žinoti, koks turtas yra sutarties pagrindas. Dažniausiai tai būna akcija, indeksas arba žaliava. Antra, reikia žinoti vykdymo kainą (angl. strike). Tai iš anksto sutarta kaina, už kurią turtą galima pirkti arba parduoti. Trečia, svarbu žinoti, iki kada ši teisė galioja, tai yra opciono galiojimo terminą.

Žinant šiuos tris dalykus, jau galima suprasti pagrindinę bet kurio opciono sandorio struktūrą. Taip pat svarbu prisiminti, kad opciono pirkėjas turi teisę pasinaudoti sandoriu arba jos atsisakyti, o pardavėjas prisiima atitinkamą įsipareigojimą. Todėl pirkėjo ir pardavėjo rizika labai skiriasi. Prie šio skirtumo dar sugrįšime.

Call ir put opcionai: kuo jie skiriasi?

Yra dvi pagrindinės opcionų rūšys, kurias atskirti gana paprasta. Kad būtų lengviau suprasti, visame straipsnyje naudosime tą patį pavyzdį. Tai nėra realūs rinkos duomenys, o tik iliustraciniai skaičiai, padedantys paaiškinti opcionų veikimo principą.

Tarkime, kad turime pavyzdinę akciją „XYZ“, kurios dabartinė rinkos kaina yra 100 eurų. Vienas opciono kontraktas paprastai apima 100 akcijų, todėl vienai akcijai nurodytą opciono premiją reikia padauginti iš 100. Pavyzdžiui, jei opciono premija yra 3 eurai už akciją, visas kontraktas kainuos 300 eurų.

Pirkimo opcionas (angl. call option)

Call opcionas gali būti perkamas tikintis, kad bazinio turto kaina kils. Tarkime, nusiperkate call opcioną, suteikiantį teisę per artimiausius tris mėnesius įsigyti „XYZ“ akcijų po 105 eurus. Už šią teisę sumokate 3 eurų premiją už akciją, tai yra 300 eurų už visą kontraktą.

Jei „XYZ“ akcijos kaina pakyla iki 120 eurų, teisė pirkti akcijas po 105 eurus tampa vertinga, nes galite jas įsigyti pigiau nei rinkoje. Opciono galiojimo pabaigoje grynasis pelnas atsiranda tada, kai akcijos kaina viršija lūžio tašką. Šiuo atveju jis lygus vykdymo kainos ir sumokėtos premijos sumai, tai yra 108 eurams.

Jei akcijos kaina viršija 105 eurus, opcionas jau turi vidinę vertę, tačiau galiojimo pabaigoje, kol akcijos kaina nepasiekia 108 eurų, dalis arba visa sumokėta premija dar lieka nepadengta. Tik viršijus 108 eurų ribą sandoris galiojimo pabaigoje pradeda generuoti grynąjį pelną.

Tai ir yra opciono sverto esmė: palyginti nedidelė premija leidžia gauti ekspoziciją į gerokai didesnės vertės akcijų poziciją.

Pardavimo opcionas (angl. put option)

Put opcionas gali būti perkamas tikintis, kad bazinio turto kaina kris, arba norint apsaugoti jau turimas akcijas nuo vertės sumažėjimo.

Tarkime, nusiperkate put opcioną, suteikiantį teisę per artimiausius tris mėnesius parduoti „XYZ“ akcijas po 95 eurus. Už šią teisę sumokate 3 eurų premiją už akciją, tai yra 300 eurų už visą kontraktą.

Jei „XYZ“ akcijos kaina nukrenta iki 80 eurų, teisė parduoti akcijas po 95 eurus tampa vertinga, nes galite jas parduoti brangiau nei rinkoje. Opciono galiojimo pabaigoje grynasis pelnas atsiranda tada, kai akcijos kaina nukrenta žemiau lūžio taško. Šiuo atveju jis apskaičiuojamas iš vykdymo kainos atėmus sumokėtą premiją, todėl siekia 92 eurus.

Jei akcijos kaina nukrenta žemiau 95 eurų, opcionas jau turi vidinę vertę, tačiau galiojimo pabaigoje, kol akcijos kaina nenukrenta žemiau 92 eurų, visa sumokėta premija dar nėra padengta. Tik nukritus žemiau šios ribos sandoris galiojimo pabaigoje pradeda generuoti grynąjį pelną.

Dėl šios savybės put opcionai dažnai naudojami kaip apsauga nuo turto vertės kritimo. Tokiu atveju jie veikia panašiai kaip draudimas.

Žemiau pateikta lentelė apibendrina abi pagrindines opcionų rūšis. Skaičiai yra tik pavyzdiniai ir paremti tuo pačiu „XYZ“ akcijos atveju.

Tipas	Suteikiama teisė	Kada perkamas	Lūžio taškas šiame pavyzdyje
Call	Pirkti bazinį turtą už vykdymo kainą	Kai tikimasi, kad kaina kils	108 eurai, tai yra 105 eurai ir 3 eurų premija
Put	Parduoti bazinį turtą už vykdymo kainą	Kai tikimasi, kad kaina kris, arba siekiama apsisaugoti	92 eurai, tai yra 95 eurai atėmus 3 eurų premiją

Jei tik pradedate domėtis akcijomis, opcionai gali atrodyti sudėtingi. Tačiau iš esmės tai yra sutartis, turinti tris pagrindinius elementus: bazinį turtą, vykdymo kainą ir galiojimo terminą.

Pagrindinės opcionų sąvokos: premija, strike, galiojimo laikas

Kad viskas būtų aišku, trumpai paaiškinsime kelias sąvokas. Kiekvieną jų iliustruosime tuo pačiu XYZ pavyzdžiu.

Opciono premija

Premija yra suma, kurią pirkėjas sumoka pardavėjui už teisę. Ji pateikiama už vieną akciją, tačiau vienas opciono kontraktas paprastai apima 100 akcijų, todėl tikroji suma yra premija, padauginta iš 100. Pavyzdžiui, jei premija yra 3 €, už vieną kontraktą sumokėsite 300 €.

Vykdymo kaina (angl. strike)

Strike, arba vykdymo kaina, yra kaina, už kurią galite nusipirkti bazinį turtą call opciono atveju arba jį parduoti put opciono atveju. Mūsų pavyzdyje call opciono strike yra 105 €, o put opciono – 95 €. Ši kaina yra nustatyta iš anksto ir paprastai nesikeičia iki galiojimo pabaigos.

Galiojimo laikas (angl. expiry)

Galiojimo pabaiga (angl. expiry) yra data, iki kurios galioja teisė pasinaudoti opcionu. Svarbu žinoti, kad artėjant galiojimo pabaigai opciono laiko vertė paprastai mažėja, net jei bazinio turto kaina nesikeičia. Dėl to laikas dažniausiai veikia opciono pirkėjo nenaudai.

Su vykdymo kaina susijusios dar kelios sąvokos. Opcionas vadinamas „piniguose“ (angl. in the money), kai jis turi vidinę vertę. Jei vidinės vertės nėra, opcionas vadinamas „ne piniguose“ (angl. out of the money).

Pavyzdžiui, jei XYZ akcijos kaina yra 120 €, o call opciono strike – 105 €, toks opcionas yra piniguose. Galimas vykdymo kainas ir kitą informaciją apie prieinamus opcionus galite matyti brokerio platformoje pateikiamoje opcionų grandinėje (angl. option chain).

Norint geriau suprasti kainodaros principus, verta pasinaudoti nemokama CBOE opcionų edukacija. Teorinei opciono kainai apskaičiuoti naudojami Black-Scholes tipo modeliai, tačiau praktikoje pačiam jų skaičiuoti nereikia.

Nuo ko priklauso opciono kaina?

Opciono premija nėra atsitiktinė. Ją lemia keli pagrindiniai veiksniai. Suprasti juos svarbu, nes tada aišku, kodėl vienas opcionas kainuoja daugiau už kitą.

Pirmas veiksnys yra vykdymo kaina, palyginti su dabartine bazinio turto kaina. Kuo opciono suteikiama teisė vertingesnė jau dabar, tuo didesnė paprastai būna premija. Pavyzdžiui, pirkimo opcionas su 101 € vykdymo kaina, kai akcija kainuoja 100 €, paprastai bus brangesnis nei pirkimo opcionas su 130 € vykdymo kaina, nes pirmuoju atveju vykdymo kaina yra daug arčiau dabartinės akcijos kainos.

Antras veiksnys yra laikas iki galiojimo pabaigos. Kuo daugiau laiko lieka, tuo didesnė paprastai būna premija, nes per ilgesnį laiką bazinio turto kaina turi daugiau galimybių pasikeisti pirkėjo naudai. Tai galima įsivaizduoti kaip tirpstantį ledą: kuo daugiau laiko lieka iki jo ištirpimo, tuo daugiau vertės jis dar išlaiko.

Trečias veiksnys yra kintamumas, dar vadinamas volatilumu. Kuo labiau bazinio turto kaina svyruoja, tuo didesnė paprastai būna opciono premija, nes didesni svyravimai reiškia didesnę tikimybę, kad kaina pasieks pirkėjui naudingą lygį. Tai panašu į draudimą: rizikingesnį objektą apdrausti kainuoja daugiau. Todėl didesnis rinkos kintamumas gali pastebimai padidinti opcionų premijas.

Opciono kainai taip pat gali turėti įtakos palūkanų normos ir bazinio turto mokami dividendai, tačiau jų poveikis paprastai yra mažesnis.

4 pagrindinės opcionų pozicijos ir jų rizika

Dabar apibendrinkime viską vienoje vietoje. Yra keturios pagrindinės pozicijos, kurias verta žinoti, ir jas patogiausia palyginti lentelėje. Naudosime tą patį XYZ pavyzdį: akcijos kaina 100 €, pirkimo opciono vykdymo kaina 105 €, pardavimo opciono vykdymo kaina 95 €, premija 3 € už akciją, arba 300 € už kontraktą (skaičiai iliustraciniai).

Pozicija	Ką darai	Kada naudinga	Maksimalus pelnas	Maksimalus nuostolis
Long Call (perkamas pirkimo opcionas)	Perkama teisė pirkti už 105 €	Tikimasi, kad kaina stipriai kils	Teoriškai neribotas (kylant akcijai)	Ribotas: sumokėta premija (300 €)
Long Put (perkamas pardavimo opcionas)	Perkama teisė parduoti už 95 €	Tikimasi kainos kritimo arba siekiama apsidrausti	Didelis (didžiausias, jei akcijos kaina nukrenta iki 0 €)	Ribotas: sumokėta premija (300 €)
Covered Call (parduodamas pirkimo opcionas turint 100 akcijų)	Gaunama premija už kitam suteiktą teisę pirkti jūsų akcijas	Turimos akcijos ir siekiama papildomų pajamų	Premija + akcijos kainos augimas iki vykdymo kainos	Kaip laikant akcijas, tik su premijos „pagalve“
Cash-Secured Put (parduodamas pardavimo opcionas turint pakankamai grynųjų)	Gaunama premija ir įsipareigojama pirkti akcijas už 95 €	Norima pirkti akcijas už žemesnę kainą ir gauti premiją	Ribotas: gauta premija (300 €)	Didelis (jei akcija smunka gerokai žemiau 95 €)

• Long Call yra paprastas būdas tikėtis, kad kaina kils: rizikuojama tik sumokėta premija, o pelnas gali būti didelis.
• Long Put yra priešinga pozicija: galima uždirbti arba apsidrausti kainai krentant, taip pat rizikuojama tik sumokėta premija.
• Covered Call tinka, kai jau turimos akcijos ir siekiama papildomų pajamų: kitam suteikiama teisė nupirkti akcijas už vykdymo kainą, už tai gaunama premija, tačiau atsisakoma dalies galimo pelno, jei kaina pakiltų virš vykdymo kainos.
• Cash-Secured Put reiškia, kad įsipareigojama nupirkti akcijas už vykdymo kainą ir už tai gaunama premija. Jei kaina nenukrenta žemiau vykdymo kainos, premija lieka opciono pardavėjui.

Čia svarbu aiškiai įspėti, kad šių pozicijų rizika skiriasi. Long Call ir Long Put atveju opcionas perkamas, todėl didžiausias nuostolis apsiriboja sumokėta premija. Covered Call ir Cash-Secured Put atveju opcionas parduodamas, tačiau įsipareigojimas yra padengtas turimomis akcijomis arba grynaisiais. Tačiau yra ir nepadengtas, arba plikas (angl. naked), call opciono pardavimas, kai parduodamas call opcionas neturint bazinių akcijų. Tokios pozicijos nuostolis teoriškai neribotas, nes kylant akcijos kainai įsipareigojimas gali augti neribotai. Todėl nepadengtų opcionų pardavimas yra itin rizikingas ir reikalauja gero opcionų veikimo bei rizikos supratimo.

Pelno ir nuostolio profiliai iliustracijai atrodo taip, naudojant XYZ pavyzdžio skaičius. Long Call vykdymo kaina yra 105 €, o lūžio taškas galiojimo pabaigoje yra 108 €. Long Put vykdymo kaina yra 95 €, o lūžio taškas galiojimo pabaigoje yra 92 €. Perkant call ar put opcioną, maksimalus nuostolis apsiriboja sumokėta premija. Galiojimo pabaigoje grynasis pelnas atsiranda peržengus lūžio tašką: call atveju akcijos kainai pakilus virš 108 €, o put atveju nukritus žemiau 92 €.

Jei visa tai atrodo per sudėtinga, bet domina covered call idėja, yra ir paprastesnis būdas. Panašaus pobūdžio opcionų strategijas automatiškai taiko opcionų pajamų ETF, pavyzdžiui, JEPI ar JGPI, todėl patiems nereikia tiesiogiai prekiauti opcionais. Daugiau įvairių pozicijų derinių galima rasti Investopedia „Options strategies“ apžvalgoje.

Amerikietiški ir europietiški opcionai

Dažnai kyla klausimas, kuo skiriasi amerikietiški ir europietiški opcionai. Pagrindinis skirtumas susijęs su tuo, kada opcionu galima pasinaudoti.

Amerikietišką opcioną galima įvykdyti bet kuriuo metu iki jo galiojimo pabaigos, o europietišką opcioną galima įvykdyti tik paskutinę galiojimo dieną.

Šie pavadinimai nėra susiję su geografija. Jie apibūdina tik opciono vykdymo sąlygas. Dauguma atskirų akcijų opcionų JAV rinkoje yra amerikietiško tipo, o dauguma indeksų opcionų yra europietiško tipo.

Pradedantiesiems šis skirtumas dažniausiai nėra esminis, tačiau jį verta žinoti ir prieš sudarant sandorį visada patikrinti konkretaus opciono sąlygas.

Darbuotojų (startuolių) opcionai: ar tai tas pats?

Žodis „opcionai“ vartojamas ir kitame kontekste, kai kalbama apie darbuotojų atlygį. Darbuotojų opcionai, dar vadinami akcijų opcionais (angl. stock options), suteikia darbuotojui teisę ateityje įsigyti įmonės akcijų už iš anksto nustatytą kainą. Tai viena iš darbuotojų skatinimo formų, ypač paplitusi startuoliuose ir augančiose įmonėse.

Nors pagrindinis principas panašus, darbuotojų opcionai nėra tas pats, kas biržoje prekiaujami opcionai. Pirma, darbuotojų opcionais paprastai neprekiaujama biržoje, todėl jų negalima laisvai pirkti ar parduoti. Antra, jie yra susiję su darbo santykiais ir dažnai turi vadinamąjį teisių įgijimo grafiką (angl. vesting). Tai reiškia, kad teisė pasinaudoti opcionais įgyjama palaipsniui, darbuotojui tam tikrą laiką dirbant įmonėje. Trečia, jų pagrindinis tikslas yra motyvuoti ir išlaikyti darbuotojus, o ne apsidrausti nuo rizikos ar spekuliuoti rinkoje.

Lietuvoje darbuotojų opcionų apmokestinimas priklauso nuo konkrečių sandorio sąlygų ir terminų. Todėl gavus tokį pasiūlymą verta atidžiai įvertinti teisių įgijimo terminus, akcijų įsigijimo kainą ir galimas mokestines pasekmes.

Ar pradedančiajam verta prekiauti opcionais?

Opcionai nėra būtina investavimo dalis. Daugelis ilgalaikių investuotojų jų apskritai nenaudoja ir investuoja tik į akcijas bei fondus. Jei tik pradedate investuoti, nėra poreikio skubėti į opcionų rinką.

Vis dėlto yra du gana paprasti ir logiški būdai, kaip opcionai gali būti naudojami. Pirmasis yra apsidraudimas. Put opcionas gali veikti kaip apsauga nuo portfelio vertės kritimo, panašiai kaip automobilio draudimas, kurį turite, nors nesitikite avarijos. Antrasis būdas yra papildomų pajamų siekis taikant covered call strategiją, kai už jau turimas akcijas gaunama opciono premija. Jei savarankiška prekyba opcionais atrodo pernelyg sudėtinga, panašų principą galima taikyti per opcionų pajamų ETF fondus, neprekiaujant opcionais tiesiogiai.

Svarbu nepamiršti ir rizikos. Prekyba opcionais neturint pakankamai žinių gali lemti didelius nuostolius. Laikas dažnai veikia opciono pirkėjo nenaudai, nes artėjant galiojimo pabaigai opciono laiko vertė mažėja. Be to, mažų sandorių pelną gali reikšmingai sumažinti komisiniai mokesčiai.

Todėl geriausia pradėti nuo tvirtos ilgalaikės investavimo strategijos ir subalansuoto portfelio. Opcionus, jei nuspręsite juos naudoti, verta įtraukti tik gerai suprantant jų veikimą ir riziką.

„Financial Lithuanians“ laikosi paprasto principo: dalijamės įžvalgomis, o ne investavimo rekomendacijomis. Galutinis sprendimas ir atsakomybė visada lieka jums.

Trumpai svarbiausia

• Opcionas yra teisė, bet ne pareiga pirkti ar parduoti turtą už sutartą kainą iki tam tikros datos.
• Call yra teisė pirkti, put yra teisė parduoti; už abu mokama premija.
• Premija yra kaina už teisę, o vienas opciono kontraktas paprastai apima 100 akcijų.
• Rizika priklauso nuo pozicijos: perkant opcioną ji ribota, o parduodant nepadengtus opcionus gali būti labai didelė.

Jei tik pradedate, tvirčiausias pamatas yra ne opcionai, o supratimas apie akcijas ir fondus. Pradėti verta nuo ETF fondų gido, o opcionus palikti tam laikui, kai jausitės tvirtai.

Pastaba: ši informacija yra edukacinio pobūdžio ir nėra finansinis patarimas.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)