Informacja atnaujinta: 2026 26 birželio
„Contrarian” investavimo strategija: kaip uždirbti einant prieš minią (ir kur slypi rizika)
Straipsnį parašė žmogus
2020 m. kovą, per pirmąsias pandemijos savaites, S&P 500 indeksas nukrito daugiau nei 30 %, nes rinkoje vyravo baimė dėl blogiausio scenarijaus. Tie, kurie tomis dienomis pirko, o ne pardavinėjo, per kitus mėnesius uždirbo solidžią grąžą. Būtent tokia logika ir yra „contrarian” investavimo strategijos branduolys: kai minia panikuoja, rinkoje atsiranda kainos, kurių kitu metu nepamatysi.
Šis Financial Lithuanians straipsnis paaiškina, kas yra „contrarian” investavimas, kodėl minia taip dažnai klysta, ką apie šią strategiją sako akademiniai tyrimai, kodėl jų išvados nėra vienareikšmės ir kokios rizikos laukia investuotojo, kuris ryžtasi eiti prieš srovę.
Svarbiausi straipsnio akcentai:
- „Contrarian“ investavimas reiškia sąmoningą ėjimą prieš vyraujančią rinkos nuotaiką: ieškoti galimybių per baimę ir būti atsargesniam per euforiją.
- Strategijos pagrindas yra ne magiška formulė, o elgsenos finansai: minia pernelyg jautriai reaguoja į naujienas, todėl kainos kartais nukrenta žemiau, nei turtas vertas iš tikrųjų.
- Tyrimų rezultatai nėra vienareikšmiai. Kai kuriose rinkose „contrarian“ portfeliai uždirbo viršpelnį, o kitose perteklinė grąža sumažėja arba išnyksta įvertinus didesnę riziką. Todėl tai nėra nemokami pinigai, o disciplina, reikalaujanti kantrybės ir rizikos valdymo.
- Didžiausios rizikos: vertės spąstai (pigu dėl realios priežasties), neįmanomas tikslus laiko parinkimas ir psichologinis spaudimas būti neteisiam ilgą laiką.
Kas yra „contrarian” investavimas?
„Contrarian” investavimas yra investavimo stilius, kai sprendimai priimami priešingai vyraujančiai rinkos nuotaikai: perkama tada, kai dauguma bijo ir parduoda, ir parduodama arba laikomasi atsargiai tada, kai aplink tvyro godumas. Geriausiai šią mintį apibendrina garsioji Warren Buffett frazė: „Būk baikštus, kai kiti godūs, ir godus tik tada, kai kiti baikštūs” (angl. Be fearful when others are greedy, and greedy only when others are fearful).
Svarbu nesupainioti: eiti prieš minią nereiškia automatiškai daryti viską atvirkščiai. „Contrarian” investuotojas nepuola pirkti kiekvienos krintančios akcijos vien dėl to, kad ji krenta. Esmė yra atskirti dvi situacijas: kada kaina nukrito dėl laikinos panikos, o verslo pamatai liko stiprūs, ir kada kaina krenta dėl realios, ilgalaikės problemos. Pirmuoju atveju atsiranda galimybė, antruoju, spąstai.
Ši strategija glaudžiai susijusi su vertės investavimu, bet turi savo akcentą. Vertės investuotojas ieško akcijų, kainuojančių pigiau už jų tikrąją vertę. „Contrarian” investuotojas tą patį daro sąmoningai naudodamasis kitų investuotojų emocijomis kaip pagrindiniu pigumo šaltiniu. Jei norite platesnio konteksto, kaip ši strategija dera tarp kitų, verta peržiūrėti bendrą investavimo strategijų apžvalgą.
UŽTEKS KLAIDŽIOTI TARP INFORMACIJOS TRIUKŠMO
Gauk aiškų, 5 valandų praktinį planą nuo pirmo pirkimo iki pilno automatizavimo.
Kodėl minia taip dažnai klysta?
Rinkoje galioja paprasta tiesa: kainas judina ne tik skaičiai, bet ir emocijos. Du jausmai, baimė ir godumas, periodiškai nustumia kainas toliau, nei pateisina realybė. Per euforiją investuotojai moka už akcijas daugiau, nei jos vertos; per paniką parduoda už mažiau, nei verta.
Už šio elgesio slypi keli gerai ištirti elgsenos finansų reiškiniai:
- Polinkis sekti minią. Žmonės linkę kartoti tai, ką, jų manymu, daro kiti, o ne pasikliauti savo analize. Kai visi perka, atrodo saugu pirkti; kai visi parduoda, sunku nepasiduoti.
- Nuostolio baimė (angl. loss aversion). Tyrimai rodo, kad nuostolis psichologiškai skaudina maždaug dvigubai labiau, nei džiugina tokio pat dydžio pelnas. Todėl per kritimą dalis investuotojų linkę parduoti paskubomis, net jei įmonės ilgalaikės perspektyvos iš esmės nepasikeitė.
- Pernelyg jautrus reagavimas (angl. overreaction). Investuotojai pervertina šviežias blogas naujienas ir per smarkiai nubaudžia akcijas, kurios vėliau dažnai grįžta prie ramesnio lygio.
Būtent pernelyg jautraus reagavimo idėja tapo akademiniu „contrarian” strategijos pagrindu. 1985 m. ekonomistai Werneris De Bondtas ir Richardas Thaleris parodė, kad praeities „pralaimėtojai” (akcijos, kurios per 3–5 metus smuko labiausiai) vėlesniu laikotarpiu vidutiniškai aplenkdavo praeities „nugalėtojus”. Vėliau šį efektą bandyta atkartoti įvairiose rinkose, tačiau rezultatai nebuvo vienodi. Kodėl taip yra ir ką tai reiškia investuotojui, aptarsime žemiau.
Verta pridurti, kad šios klaidos nėra vien pradedančiųjų problema. Tačiau būtent pradedantiems jos kainuoja brangiausiai, tad verta atskirai susipažinti su dažniausiomis pradedančiųjų investuotojų klaidomis ir kaip jų išvengti.
Ar „contrarian” strategija tikrai veikia?
Daugelyje tekstų apie „contrarian“ investavimą Buffett citata pateikiama kaip pagrindinis argumentas, tačiau realybė sudėtingesnė.
Dalis tyrimų „contrarian” idėją palaiko. Pavyzdžiui, vienas Šanchajaus akcijų rinkos tyrimas po 2008 m. krizės rado teigiamą „contrarian“ efektą: vidutinės trukmės portfelis generavo apie 14,1 % perteklinę grąžą (Reddy ir kt., 2020). Indijos „Nifty 50“ rinkoje 2010–2022 m. tyrimas parodė, kad contrarian strategija grąžino apie 3,64 karto pradinę investiciją ir aplenkė patį Nifty 50 indeksą, kuris per tą laikotarpį grąžino apie 3,24 karto (Yadav ir kt., 2024). Atskiri tyrimai taip pat rodo, kad „contrarian“ strategijų rezultatai gali būti geresni būtent krizių, neigiamos rinkos būsenos ir didesnio svyravimo laikotarpiais. (Munir ir kt., 2020).
Tačiau yra ir rimta skeptikų pusė, kurios neverta nutylėti. Lo ir MacKinlay (1990) parodė, kad „contrarian“ pelnas nebūtinai kyla iš rinkos perreagavimo. Kitaip tariant, vien tai, kad praeities „pralaimėtojai“ vėliau atsigauna, dar nereiškia, kad rinka buvo neracionali ar akivaizdžiai suklydo. Dalį rezultato gali paaiškinti tai, kad skirtingos akcijos į rinkos pokyčius reaguoja nevienodu greičiu. Kalokas Chanas (1988) pateikė dar atsargesnį paaiškinimą: dalis „contrarian“ strategijos rezultato gali būti susijusi su tuo, kad praeities „pralaimėtojų“ akcijos yra rizikingesnės. O lietuvių tyrėjų Aleknevičienės ir Aleksandravičiūtės atliktas Euronext biržos tyrimas (2000–2017 m.) rado ilgalaikio grąžos apsivertimo efektą, bet padarė atsargesnę išvadą: šį efektą daugiausia paaiškino didesnė „pralaimėtojų“ portfelio rizika, todėl patikimo viršpelnio uždirbti nepavyko.
Ką iš to pasiimti? „Contrarian“ strategija gali turėti pranašumą, bet jis nėra garantuotas ir dažnai ateina kartu su didesne rizika. Ši strategija gali veikti tada, kai investuotojas turi drausmės pirkti tuo metu, kai tai psichologiškai sunkiausia, ir sutinka prisiimti didesnę trumpalaikę riziką mainais į galimą ilgalaikę grąžą. Tai paaiškina, kodėl „contrarian“ tokia patraukli teoriškai ir tokia sunki praktiškai. Kaip taikliai pastebi „Crystal Funds“, toks investavimas dažnai atrodo prastai didžiąją laiko dalį ir gerai tik trumpą laiką, kai tendencija apsiverčia.
Kaip atpažinti, kada rinkoje per daug baimės arba godumo?
Jei strategijos esmė yra eiti prieš nuotaiką, reikia būdo tą nuotaiką pamatuoti. Visiškai tiksliai jos neišmatuosite, bet keli rodikliai padeda suprasti, ar rinka juda link kraštutinumo.
CNN „Fear & Greed” indeksas. Tai sudėtinis rodiklis, vertinantis rinkos emocijas skalėje nuo 0 (didžiulė baimė) iki 100 (didžiulis godumas) pagal septynis komponentus, tokius kaip kainų pagreitis, svyravimas ir saugaus turto paklausa (CNN). „Contrarian” logika: kraštutinė baimė dažnai sutampa su pirkimo galimybėmis, o kraštutinis godumas, su atsargumo signalu.
AAII investuotojų nuotaikų apklausa. Tai savaitinė JAV privačių investuotojų apklausa apie tai, ar jie tikisi rinkos augimo per artimiausius 6 mėnesius. Ji jau seniai naudojama kaip „contrarian” rodiklis: kai optimizmas pasiekia kraštutinį lygį, rinka dažniau būna arti viršūnės, o ne tolesnio augimo (AAII). Svarbu, kad signalas vertingas tik prie kraštutinių reikšmių, o ne kasdienio svyravimo.
Vertinimo rodikliai. Žemas kainos ir pelno (P/E) santykis, didelė dividendų grąža ar žema kainos ir balansinės vertės reikšmė padeda atskirti, ar pigumą lemia emocijos, ar realiai prastesnis verslas.
Nė vienas iš šių įrankių nėra pirkimo ar pardavimo mygtukas. Juos verta naudoti kaip papildomą informacijos sluoksnį šalia fundamentaliosios analizės, o ne vietoj jos. Kas nori giliau panagrinėti kainų ir apimties grafikus, gali peržiūrėti, kaip veikia techninė akcijų rinkos analizė. Panašiai rinkos emocijos matomos ir kriptovaliutų rinkoje, kur baimė bei godumas dažnai svyruoja dar stipriau, pavyzdžiui, periodais, kai bitcoin staiga krenta.
Pavyzdžiai: kai ėjimas prieš minią pasiteisino (ir kai ne)
2008 m. finansų krizė. Bankrotų bangos įkarštyje, kai dauguma skubėjo trauktis iš akcijų, Buffett viešai ragino pirkti amerikietiškas akcijas ir pats perkėlė asmenines lėšas iš obligacijų į akcijas. Per kelis metus rinka atsigavo ir gerokai apdovanojo tuos, kurie nepabėgo.
2020 m. pandemija. Jau minėtas daugiau nei 30 % kritimas per kelias savaites buvo klasikinis pernelyg jautraus reagavimo pavyzdys: kainos krito ne tiek dėl realių verslo rezultatų, kiek dėl lūkesčio, kad bus blogiausia. Kas pirko per gilią baimę, pateko į vieną stipriausių atsigavimų istorijoje. Plačiojo JAV rinkos atsigavimą gerai iliustruoja S&P 500 indeksas, kurį gali svarstyti ir pradedantysis investuotojas.
Tačiau būtų nesąžininga rodyti tik laimingus atvejus. Daug akcijų krenta ir niekada neatsigauna, nes problema yra ne emocijos, o pats verslas: prarastas konkurencinis pranašumas, nykstanti rinka, prasta vadovybė ar per didelės skolos. Tokie atvejai vadinami vertės spąstais ir yra viena didžiausių „contrarian“ investuotojo grėsmių. Pigi akcija gali ilgai neatsigauti arba kristi dar labiau.
Pagrindinės „contrarian” strategijos rizikos
Prieš taikant „contrarian“ strategiją, verta aiškiai suprasti jos rizikas.
- Vertės spąstai. Akcija pigi, nes turi rimtą priežastį būti pigi. Be fundamentaliosios analizės „contrarian” investuotojas tiesiog perka krintančius peilius.
- Neįmanomas tikslus laiko parinkimas. Niekas nežino, kur yra dugnas. Rinka gali kristi dar 20 % po to, kai jums atrodė „pakankamai pigu”. Net nuotaikų rodikliai dažnai pasiekia kraštutinumą gerokai anksčiau, nei kaina iš tikrųjų apsiverčia.
- Psichologinis spaudimas. Sunkiausia dalis yra ne intelektualinė, o emocinė. Reikia pirkti tuo metu, kai antraštės gąsdina, draugai juokiasi, o jūsų pozicija laikinai dar labiau krenta.
- Ilgas „klaidingumo” laikotarpis. Kaip minėta, „contrarian” pozicija ilgą laiką gali atrodyti kaip klaida. Daugelis pasiduoda likus kelioms savaitėms iki atsigavimo.
Atskirai verta išsklaidyti vieną mitą: „contrarian” strategija nėra investavimas be rizikos. Priešingai, ji dažnai reiškia sąmoningą didesnės trumpalaikės rizikos prisiėmimą. Kas ieško ramesnio kelio, gali pasidomėti, ar apskritai egzistuoja investavimas be rizikos.
Kaip atsargiai pritaikyti „contrarian” principus
Net jei pati idėja patraukli, statyti viso portfelio ant ėjimo prieš minią būtų neapdairu. Praktiškesnis kelias yra naudoti „contrarian” mąstymą kaip discipliną ir kaip nedidelę portfelio dalį.
- Pradėkite nuo tvirto pamato, „contrarian” palikite šoninei daliai. Daugumai investuotojų pagrindą gali sudaryti diversifikuotas, pasyvus krepšelis, o aktyvesni, prieš srovę einantys sprendimai, mažą dalį. Šį skirstymą gerai aprašo „core-satellite” portfelio modelis.
- Užsirašykite tezę prieš pirkdami. Kodėl manote, kad kaina krito dėl emocijų, o ne dėl realios problemos? Jei negalite atsakyti vienu sakiniu, greičiausiai tai ne galimybė, o spąstai.
- Pirkite dalimis, o ne viską iš karto. Kadangi dugno nuspėti neįmanoma, pozicijos didinimas palaipsniui sumažina riziką suklysti dėl laiko. Tai puikiai dera su periodiniu investavimu (DCA).
- Laikykitės ilgo investavimo horizonto. „Contrarian” grąža dažniausiai ateina ne per savaites, o per metus. Čia į pagalbą ateina sudėtinių palūkanų efektas, leidžiantis kantrybei virsti rezultatu.
- Žinokite, kuo ši strategija skiriasi nuo pasyvaus kelio. Jei nemėgstate streso ir nuolatinio sekimo, verta dėmesio alternatyva yra pasyvi, mažai priežiūros reikalaujanti „tinginio portfelio” strategija. Eiti prieš minią verta tik tada, kai realiai turite tam laiko, žinių ir emocinio atsparumo.
Kaip viskas susidėlioja į vieną sistemą, padeda suprasti bendresnis žvilgsnis į investicinio portfelio sudarymą.
Pastaba: ši informacija skirta edukaciniais tikslais ir neturėtų būti laikoma finansiniu patarimu.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
1. Ar „contrarian” investavimas tinka pradedantiesiems?
Iš dalies. Pati mintis (nepasiduoti panikai ir nepulti į euforiją) naudinga visiems. Tačiau aktyviai rinktis atskiras „prieš srovę” einančias akcijas reikia fundamentaliosios analizės įgūdžių, todėl pradedantiesiems saugiau šį principą taikyti tik mažai portfelio daliai ir derinti su diversifikuotu pagrindu.
2. Kuo „contrarian” skiriasi nuo vertės investavimo?
Jie persidengia. Vertės investavimas ieško akcijų, pigesnių už jų tikrąją vertę. „Contrarian” investavimas pabrėžia, kad tą pigumą dažniausiai sukuria kitų investuotojų emocijos, todėl sąmoningai einama prieš vyraujančią nuotaiką.
3. Ar tikrai galima nuspėti rinkos dugną?
Ne. Tiksliai nuspėti rinkos dugno neįmanoma. Todėl praktiškiau pirkti dalimis ir kraštutinę rinkos nuotaiką vertinti kaip orientyrą, o ne kaip tikslų pirkimo signalą.
4. Kokie įrankiai padeda matuoti rinkos nuotaiką?
Dažniausiai naudojami CNN „Fear & Greed” indeksas, AAII investuotojų nuotaikų apklausa, svyravimo indeksas (VIX) ir vertinimo rodikliai, tokie kaip P/E. Jie naudingi tik prie kraštutinių reikšmių ir tik kartu su kita analize.
5. Ar „contrarian” strategija garantuoja didesnę grąžą?
Ne. Tyrimai prieštaringi: vienose rinkose ji uždirbo viršpelnį, kitose perteklinė grąža išnyksta įvertinus riziką. Tai disciplina su realiomis rizikomis, ne garantija.
6. Kuo „contrarian” skiriasi nuo momentum strategijos?
Jos remiasi priešingomis prielaidomis. Momentum investuotojas perka akcijas, kurios pastaruoju metu augo, tikėdamasis, kad tendencija tęsis dar kurį laiką. „Contrarian” investuotojas elgiasi atvirkščiai: perka tai, kas smuko, ir tikisi grąžos apsivertimo per ilgesnį laikotarpį. Trumpuoju laikotarpiu rinkos dažnai juda inercija (palanki momentum), o per kelerius metus ryškėja apsivertimas (palankus contrarian), todėl abi strategijos gali veikti skirtinguose laiko horizontuose.
7. Ar „contrarian” principus galima taikyti ETF ar indeksų fondams, ne tik atskiroms akcijoms?
Taip, ir daugeliui investuotojų tai saugesnis kelias. Vietoj atskiros akcijos, kurios verslas gali žlugti, galima papildomai pirkti plataus indekso ETF būtent per gilią rinkos baimę. Taip išvengiama vienos įmonės rizikos, o ėjimo prieš minią logika lieka ta pati. Tokiu atveju „vertės spąstų” grėsmė kur kas mažesnė, nes diversifikuotas indeksas neišnyksta taip, kaip gali išnykti viena bendrovė.
8. Kaip atskirti vertės spąstus nuo realios galimybės?
Klauskite, kodėl kaina krito. Jei priežastis laikina (visos rinkos panika, vienkartinė bloga naujiena, sektoriaus baimė), o įmonės pajamos, pelningumas ir konkurencinis pranašumas išliko, tai dažniau galimybė. Jei priežastis struktūrinė (nykstanti rinka, prarasti klientai, augančios skolos, prasta vadovyba), tai dažniau spąstai. Be fundamentaliųjų rodiklių analizės šių dviejų atvejų patikimai neatskirsite, todėl pigumas savaime dar nėra pirkimo signalas.
9. Kada parduoti „contrarian” poziciją?
Logiškiausias momentas yra tada, kai pasitvirtina jūsų tezė: kaina grįžta prie protingo vertinimo, o rinkos nuotaika iš baimės virsta godumu. Jei pirkote per kraštutinę baimę, kraštutinis optimizmas aplink yra signalas bent dalį pozicijos fiksuoti. Taip pat verta parduoti, jei suprantate, kad suklydote ir tai buvo vertės spąstai, o ne galimybė; pripažinti klaidą pigiau anksti nei vėlai.
10. Kiek portfelio dalies protinga skirti „contrarian” sprendimams?
Universalaus skaičiaus nėra, bet daugumai neprofesionalų protinga riba yra nedidelė portfelio dalis, kurią galėtumėte prarasti be didelės žalos bendram jūsų planui. Pagrindą gali sudaryti diversifikuotas, ramus krepšelis, o aktyvūs, prieš srovę einantys sprendimai lieka šoninė, eksperimentinė dalis. Toks skirstymas leidžia mokytis ir ieškoti galimybių nestatant viso turto ant vieno emocinio sprendimo.
