Taupymas vs efektyvus taupymas. Pasitikrinkite, ar neprarandate pinigų?

Lietuviai labai mėgsta taupyti. Šį faktą nesunku pagrįsti įvairia finansine statistika. 2023 m. OECD tarptautinio finansinio raštingumo tyrime, kuriame dalyvavo daugiau nei 39 pasaulio šalys, lietuviai įvardinti akivaizdžiais taupymo lyderiais. Lietuvos Banko duomenimis, 90 proc. apklaustų lietuvių taupo aktyviai ir šioje srityje pralenkia ir latvius bei estus, ir Vokietijos, Airijos, Prancūzijos bei kitų šalių taupymo vidurkius.

Tačiau už racionalaus gyventojų taupymo slypi rimta finansinė problema. Dažnas lietuvis apsiriboja vien taupymu ir nesiima jokių tolesnių pinigų įdarbinimo žingsnių. Minėtojo 2023 m. finansinio tyrimo statistika rodo, kad apskaičiuoti sudėtines palūkanas galėtų vos 30 proc. apklaustų lietuvių ir tik 22 proc. apklaustų mūsų tautiečių nesutinka su teiginiu, jog niekada gyvenime negalės įsigyti norimų pirkinių.

Aiškėja liūdna tendencija – dauguma lietuvių nuolat sukasi uždarame rate, kurį pavadintume gyvenimu „nuo algos iki algos“ ir taupo iš būtinybės, o ne dėl noro didinti investicinį kapitalą. Ir tai vyksta todėl, kad mūsų visuomenėje vis dar yra nedaug žmonių, kurie supranta investavimo svarbą ir turi aiškiai suformuotus finansinio raštingumo įgūdžių pagrindus. Siekdamas padėti jums lengviau pasiekti asmeninius finansinius tikslus, šiame tekste ne tik apžvelgsiu pagrindines lietuvių finansinių įpročių problemas, bet ir paaiškinsiu, kuo skiriasi paprastas ir efektyvus taupymas bei pateiksiu konkrečius efektyvaus taupymo būdus, kurie jūsų santaupas pavers dirbančiu ir infliaciją įveikiančiu kapitalu.

Infliacija Lietuvoje ir pasaulyje: kodėl vien taupyti nepakanka

Jau išsiaiškinome, jog pagrindinė lietuvių finansinė problema yra ta, kad jie tik taupo, bet sukauptų santaupų niekur neinvestuoja. Tokiu atveju pinigai kasmet praranda vertę dėl infliacijos reiškinio – reguliaraus pinigų perkamosios galios nuvertėjimo, kuris pasireiškia per įvairių produktų kainų kilimą.

2022 metais metinė infliacija Lietuvoje buvo perkopusi rekordinę 24 proc. ribą, o vėliau nukrito iki maždaug 1 proc. lygio. Jei tokie pinigų nuvertėjimo tempai būtų išsilaikę ilgiau, kojinėse savo finansinius ištklius laikantys gyventojai per vienus metus būtų praradę daugiau nei penktadalį visų santaupų vertės!

Tiesa, ilguoju laikotarpiu infliacija tikrai nėra tokia baisi ir visa griaunanti jėga. Vidutiniškai pinigai pasaulyje nuo XXI a. pradžios nuvertėja 3-4 proc. per metus. Tačiau šis tempas vis tiek yra gana didelis. Ypač jei vertintume jį ilguoju laikotarpiu ir paskaičiuotume infliacijos poveikį didesnėms sumoms.

Praktinis pavyzdys. Tarkime, jog per 3-4 ar daugiau aktyvaus taupymo metų sukaupėte 10000 eurų sumą, kurią planuojate ir toliau auginti. Tačiau investuoti savo santaupų neplanuojate – dalį pinigų laikote namuose grynųjų pavidalu, o dalį paliekate įprastoje banko sąskaitoje.

Jei per ateinančius 5 metus nieko nekeisite, o vidutinė metinė infliacija tuo metu sieks 3 proc., minėto laikotarpio pabaigoje iš jūsų sutaupytų 10 000 eurų pagal pinigų vertę liks šiek tiek daugiau nei 8 500 eurų. Savo sumą ir laikotarpį galite suvesti į infliacijos skaičiuoklę ir pamatyti rezultatą. Pinigus prarasite vien todėl, kad jų neinvestavote į papildomas pajamas nešančius šaltinius.

Dalis lietuvių infliacijos ir pinigų investavimo problemą bando spręsti renkantis tradicinius bankinius indėlius. Pirminė šio sprendimo statistika nuteikia optimistiškai. Lietuvos banko 2024 m. balandžio duomenimis, įvairiuose indėliuose buvo sutelkta virš 22,8 mlrd. eurų Lietuvos gyventojų turto. Bet kai pasigiliname į skaičius įdėmiau, pasimato, kad didžioji dalis šio kapitalo (apie 15,4 mlrd. eurų) „sudėta“ į vienadienius indėlius. O už juos palūkanos beveik niekada nemokamos.

Jei tą pačią vienadienių indėlių sumą lietuviai investuotų net į konservatyvios grąžos instrumentus ir gautų 5 proc. metinė grąžą, minėti 15,4 mlrd. per metus galėtų sėkmingai uždirbti daugiau nei 770 milijonų eurų palūkanų! O tai jau būtų reikšmingas pelnas ir tūkstančiams pavienių indėlininkų, ir bendrai šalies ekonomikai.

Kai pradedame kalbėti apie skirtingus būdus pradėti investuoti savo pinigus, dauguma žmonių prieš pat pirmą žingsnį sustoja būtent dėl nenoro rizikuoti savo santaupomis ir rinktis jiems nesuprantamas sritis. Puikiai suprantu tokį pasirinkimą. Kol esate naujokai, nereikia pulti investuoti į pavienes akcijas ar tūkstančius eurų sudėti į P2P skolinimo platformas.

O kas, jei pasakyčiau, kad egzistuoja gausybė finansinių sprendimų ir pasirinkimų, per kuriuos galite investuoti labai saugiai ir gauti bent 4-5 proc. metinę grąžą, kuri įveiks vidutinę infliaciją? Išamiau panagrinėkime kelis tokius variantus!

Taupymas ir efektyvus taupymas: kuo jie skiriasi?

Taupymas paprastai reiškia, kad dalį savo pajamų reguliariai atidedate ateičiai. Tačiau vien sukaupti pinigų neužtenka. Jei santaupos ilgą laiką laikomos einamojoje sąskaitoje ar grynaisiais ir neuždirba palūkanų, dėl infliacijos jų perkamoji galia gali mažėti.

Efektyvus taupymas reiškia, kad svarbu ne tik kiek pinigų atidedate, bet ir kur juos laikote. Atsižvelgiama į santaupų paskirtį, laikotarpį, kada jų gali prireikti, pinigų prieinamumą ir galimą grąžą. Taip siekiama, kad santaupos ne tik būtų kaupiamos, bet ir kuo mažiau prarastų savo vertę.

Jei dar nesate apsisprendę, taupyti ar investuoti, plačiau aptariame šių pasirinkimų skirtumus ir galimus variantus.

Efektyvaus taupymo būdai: kur laikyti pinigus, kad jie neprarastų vertės

Vien laikant pinigus einamojoje sąskaitoje jų perkamoji galia kasmet mažėja. Žemiau surinkome variantus nuo saugiausio iki rizikingiausio.

• Taupomoji sąskaita su palūkanomis. Rizika maža, pinigai prieinami bet kada, lėšos apdraustos. Palūkanos paprastai nepadengia visos infliacijos, tad tai vieta finansiniam rezervui, o ne turto auginimui. Tinka tiems, kam svarbiausia, kad pinigai būtų po ranka.
• Terminuoti bankų indėliai. Rizika maža, lėšos apdraustos iki 100 000 eurų vienam klientui viename banke. Palūkanos fiksuotos, bet pinigai užrakinti visą terminą, o atsiimant anksčiau prarandama dalis ar visos palūkanos. Tinka tiems, kurie tiksliai žino, kada pinigų prireiks.
• Vyriausybės taupymo lakštai ir obligacijos. Rizika maža, nes už jas atsako valstybė, tačiau tai nėra indėlių draudimas, o kitokia apsaugos forma. Terminai ilgesni, o pardavus anksčiau laiko kaina gali skirtis nuo įsigijimo. Tinka konservatyviam taupymui vidutiniam laikotarpiui.
• Konservatyvūs pinigų rinkos ar obligacijų ETF. Rizika maža arba vidutinė, priklausomai nuo fondo. Vertė kasdien keičiasi, o 2022 metai parodė, kad kylant palūkanų normoms obligacijų fondai gali patirti ir dviženklius nuostolius. Lėšos nėra apdraustos kaip indėliai. Tinka tiems, kurie jau turi investicinę sąskaitą ir supranta, kad vertė svyruos.
• Sutelktinis finansavimas. Rizika didesnė, jokio draudimo nėra, o paskolos gavėjas gali nemokėti. Tikima grąža aukštesnė, bet pinigai dažnai užšaldomi iki paskolos termino galo. Tinka tik tai portfelio daliai, kurios praradimas nesutrikdytų jūsų finansų.

Bendra taisyklė: kuo didesnė potenciali grąža, tuo paprastai didesnė ir rizika bei mažesnė apsauga. Finansiniam rezervui dažniau pasirenkamos lengvai prieinamos, mažesnės rizikos priemonės, o didesnės grąžos siekiančios priemonės paprastai siejamos su ilgesniu laikotarpiu ir didesne galimų nuostolių rizika.

Kaip taupyti pinigus: praktiniai žingsniai

Taupymas veikia tada, kai jis vyksta automatiškai, o ne iš valios likučių mėnesio pabaigoje. Keturi žingsniai, kuriuos galite padaryti šią savaitę:

1. Sudarykite biudžetą pagal 50/30/20 principą. 50 proc. pajamų būtiniems dalykams, 30 proc. norams, 20 proc. taupymui ir investicijoms. Jei 20 proc. kol kas nerealu, pradėkite nuo 5 proc. ir kelkite kas kelis mėnesius.
2. Įjunkite automatinį pervedimą į taupymo sąskaitą iškart po atlyginimo. Ne mėnesio gale, o tą pačią dieną. Taip sumokėsite pirmiausia sau, o ne tam, kas liks po visų išlaidų. Kaip veikia automatizuotas taupymas, aprašėme atskirai.
3. Susikurkite finansinę pagalvę 3-6 mėnesiams. Ji laikoma lengvai prieinamoje vietoje ir skirta tik nenumatytoms išlaidoms, ne atostogoms ar pirkiniams.
4. Rezervą viršijančias lėšas nukreipkite į efektyvaus taupymo ar investavimo priemones. Kai pagalvė suformuota, likusi suma neturi likti einamojoje sąskaitoje, kur ją tyliai mažina infliacija.

Svarbiausia yra ne suma, o reguliarumas. Nedidelis, bet kas mėnesį atliekamas pervedimas ilgainiui duoda daugiau nei vienkartinis didelis įnašas.

Tradiciniai terminuoti indėliai

Pradedantiems investuoti naujokams visai tinkamu instrumentu gali būti tradiciniai bankų indėliai. Pagrindiniai jų privalumai – paprastas ir saugus veikimo principas bei fiksuota investavimo grąža. Indėliai yra apdrausti VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas” iki 100 000 eurų vienam indėlininkui viename banke, o palūkanos priklauso nuo termino ir banko, todėl aktualius pasiūlymus verta palyginti prieš pasirašant sutartį.

Prieš pasirenkant bet kokį indėlį, verta gerai įsivertinti visas jo sąlygas, ypač pelningumą bendram indėlio laikotarpiui. Dažnai 6-9 mėnesių indėliai pagal kaupimo laikotarpį gali netgi pranokti 12 mėnesių indėlio grąžą. Ilgesnis kaupimo laikotarpis ne visada reiškia ir didesnes palūkanas.

Kai pastaraisiais metais pakilo bankinių palūkanų normos ir buvo pradėta aktyviau diskutuoti apie investavimą į indėlius, visuomenėje dažnai pasigirsdavo klausimas „ kada sumažės Euribor palūkanų normos ir kaip jos paveiks indėlių pelną?“.

Indėlių palūkanos seka ECB bazinių normų kryptį, todėl sąlygos keičiasi kartu su pinigų politika. Prieš pasirenkant terminą verta pasitikrinti, kokias palūkanas bankai siūlo tuo metu, o ne remtis anksčiau girdėtais skaičiais. Tik dar atsiminkite, jog pasirinkus tradicinius terminuotus bankų indėlius, pinigus numatytam laikotarpiui „įšaldysite“ indėlio sąskaitoje ir juos kartu su palūkanomis atgausite tik tada, kai pasibaigs pasirinkto indėlio periodas.

Pastaba: Ši informacija yra edukacinio pobūdžio ir nėra finansinis patarimas.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)