10 000 € scenarijų žemėlapis
Čia ne patarimas, o paprasta matematika.
Infliacija 3,25 %/m. (Eurostat, 2000–2025): per 15 metų perkamoji galia −38 %
Skaičiuojame nuo 100 € iki 10 000 000 €.
Kiek būtų po 15 metų, pradėjus nuo 10 000 €
Keturi skirtingi keliai, skirtinga rizika – ne reitingas.
Sąskaitoje (0 %)
Pinigai tiesiog guli
Suma po 15 metų
10 000 €
Perkamoji galia 2025 m. kainomis6 190 €
Blogiausi metai: 2022kainos kilo 18,9 %
Indėlis
Istorinis vidurkis
Suma po 15 metų
12 840 €
Perkamoji galia 2025 m. kainomis7 950 €
Blogiausi metai: 2021palūkanos vos 0,08 %
Obligacijos
Istorinis vidurkis
Suma po 15 metų
15 920 €
Perkamoji galia 2025 m. kainomis9 860 €
Blogiausi metai: 2022indeksas krito −18,2 %
Akcijų indeksas
Istorinis vidurkis
Suma po 15 metų
26 080 €
Perkamoji galia 2025 m. kainomis16 140 €
Blogiausi metai: 2008indeksas krito −37,6 %
Po 15 metų sąskaitoje liktų 10 000 €. Už juos nupirktum tiek, kiek 2025 m. už 6 190 €: suma nesikeičia, o kainos per 15 metų (3,25 % per metus) pakyla 62 %.
Suma sąskaitoje nominaliai nesikeičia: kiek padėta, tiek po metų ir lieka. Keičiasi kainos. Kai jos kyla vidutiniškai 3,25 % per metus, už tą pačią sumą nuperkama vis mažiau, todėl greta nominalios sumos rodoma ir perkamoji galia 2025 m. kainomis. Naujausias skaudus pavyzdys – 2022-ieji, kai kainos Lietuvoje per metus kilo 18,9 %.
Infliacija 3,25 %/m. · Šaltinis: Eurostat, SVKI Lietuva 2000–2025.
Po 15 metų indėlyje būtų 12 840 €. Už juos nupirktum tiek, kiek 2025 m. už 7 950 €: 1,68 % grąža atsilieka nuo 3,25 % infliacijos, todėl suma auga, o perkamoji galia mažėja.
Terminuotasis indėlis – tai pinigai, paskolinti bankui sutartam laikui už iš anksto žinomas palūkanas. Termino pabaigoje grąžinama suma su sutartomis palūkanomis, o indėliai iki 100 000 € vienam asmeniui vienoje kredito įstaigoje Lietuvoje yra apdrausti. Ilguoju laikotarpiu tos palūkanos dažnai buvo mažesnės už infliaciją: 2005–2025 m. vidurkis – 1,68 %, o 2021 m. – vos 0,08 %. Nominalui augant, perkamoji galia vis tiek gali mažėti.
Istorinis vidurkis 1,68 %/m. · Šaltinis: Lietuvos bankas ir ECB, LT namų ūkių terminuoti indėliai 2005–2025. Įvesta norma – paties įvesta prielaida, ne istorinis duomuo.
Po 15 metų obligacijose būtų 15 920 €. Už juos nupirktum tiek, kiek 2025 m. už 9 860 €: 3,15 % grąža atsilieka nuo 3,25 % infliacijos, todėl suma auga, o perkamoji galia mažėja.
Obligacija – tai paskola valstybei ar įmonei: skolininkas moka sutartas palūkanas, o termino pabaigoje grąžina nominalą. Iki termino obligacijų kainos rinkoje svyruoja, ypač kylant palūkanų normoms: 2022 m. euro zonos vyriausybių obligacijų indeksas krito 18,2 %. Skaičiuoklėje naudojamas indekso ilgalaikis vidurkis, ne konkrečios obligacijos sąlygos. Tas vidurkis – istorinis rezultatas, ne pažadas.
Istorinis vidurkis 3,15 %/m. · Šaltinis: euro zonos vyriausybių obligacijų indeksas, 2000–2026. Įvesta norma – paties įvesta prielaida, ne istorinis duomuo.
Po 15 metų akcijų indekse būtų 26 080 €. Už juos nupirktum tiek, kiek 2025 m. už 16 140 €: 6,60 % grąža aplenkia 3,25 % infliaciją, todėl auga ir suma, ir perkamoji galia.
Akcijų indeksas – tai daugybės įmonių akcijų krepšelis: MSCI World apima apie 1 300 įmonių iš 23 išsivysčiusių šalių. Ilgalaikė grąža (6,60 % per metus eurais nuo 2000 m. pabaigos) susidaro iš įmonių pelno augimo ir dividendų, bet kelias iki jos nėra tiesi linija. 2008 m. indeksas eurais krito 37,6 %, o 2001–2009 m. nuo aukščiausio iki žemiausio taško – 53,6 %. Skaičiuoklė rodo viso laikotarpio vidurkį; atskiri metai nuo jo skiriasi labai smarkiai.
Istorinis vidurkis 6,60 %/m. · Šaltinis: MSCI World EUR (net), 2000–2026. Įvesta norma – paties įvesta prielaida, ne istorinis duomuo.
Istoriniai duomenys negarantuoja ateities rezultatų. Tai edukacinė skaičiuoklė, ne investavimo rekomendacija.
Prielaidos ir šaltiniai
Formulės. Nominali suma = suma × (1 + norma)metai. 2025 m. kainomis = nominali suma ÷ (1 + 3,25 %)metai. Sumos nuo 1 000 € apvalinamos 10 € tikslumu. Visos normos – istoriniai vidurkiai, taikomi kaip pastovi metinė norma; faktiniai metiniai rezultatai svyravo.
- Infliacija 3,25 %/m. – Eurostat, suderintas vartotojų kainų indeksas (SVKI, angl. HICP) Lietuva, vidutiniai metiniai kainų pokyčiai 2000–2025 m., geometrinis vidurkis (26 metai; aritmetinis – 3,33 %). prc_hicp_ainr. „2025 m. kainomis“ reiškia 2025 m. vidutines kainas – paskutinius pilnus metus. Didžiausias pokytis: 2022 m. (+18,9 %).
- Indėlis 1,68 %/m. – namų ūkių naujų terminuotųjų indėlių palūkanų normos Lietuvoje, metinių vidurkių vidurkis 2005–2025 m.: 2005–2014 m. – Lietuvos banko archyvas (indėliai litais ir eurais, svertinis pagal sutarčių apimtis), 2015–2025 m. – ECB MIR. Žemiausi metai: 2021 (0,08 %), aukščiausi: 2009 (5,84 %). Vien eurais laikytų indėlių ECB serija 2005–2025 m. duotų 1,46 %.
- Obligacijos 3,15 %/m. – euro zonos vyriausybių obligacijų indekso metinė bendroji grąža eurais nuo 2000-09-29 iki 2026-07-31 (sudurtinis indeksas: Citigroup EMU GBI, Bloomberg Euro-Aggregate Government, Bloomberg Global Aggregate Euro Government Float Adjusted). Šaltinis – lyginamojo indekso eilutė Vanguard Euro Government Bond Index Fund faktų lape (naudojamas tik kaip indekso duomenų šaltinis). Blogiausi metai: 2022 (−18,22 %).
- Akcijų indeksas 6,60 %/m. – MSCI World indeksas eurais, grynoji (net) metinė grąža nuo 2000-12-29 iki 2026-07-31, valiutos rizika nevaldoma. MSCI World (EUR) factsheet. 2008 m.: −37,64 % eurais (MSCI World EUR factsheet, 2014-01-31), −40,71 % doleriais (MSCI World USD factsheet, 2022-07-29); didžiausias kritimas eurais −53,6 % (2001-05-24 – 2009-03-09, dieniniais lygiais). Indeksas paleistas 1986-03-31; ankstesni duomenys – MSCI retrospektyvus skaičiavimas.
Neįskaičiuota: gyventojų pajamų mokestis (GPM) nuo palūkanų ir pelno, fondų bei platformų mokesčiai, indėlių draudimo ribos, infliacijos svyravimai atskirais metais. Duomenys: infliacija ir indėliai iki 2025 m., indeksai iki 2026-07-31; prieigos data 2026-09-02.
Šioje svetainėje pateikiama informacija yra bendro pobūdžio. Ši skaičiuoklė yra šviečiamojo pobūdžio ir nėra individuali finansinė, mokesčių ar investavimo konsultacija.
Kaip veikia ši skaičiuoklė?
Ši skaičiuoklė leidžia palyginti, kaip ta pati pinigų suma galėtų keistis pasirinkus skirtingus jos laikymo ar investavimo būdus.
- Įveskite norimą palyginti pinigų sumą nuo 100 € iki 10 000 000 €.
- Pasirinkite laikotarpį nuo 5 iki 30 metų.
- Palyginkite keturis scenarijus: pinigų laikymą sąskaitoje, indėlį, obligacijas ir akcijų indeksą.
Svarbu žiūrėti ne tik į laikotarpio pabaigoje rodomą nominalią sumą, bet ir į jos perkamąją galią 2025 m. kainomis. Ji parodo, kiek būsima suma būtų verta atskaičius skaičiuoklėje naudojamą infliacijos prielaidą. Rodiklis „Blogiausi metai“ papildomai parodo, kada kiekvienas scenarijus istoriškai susidūrė su nepalankiausia situacija ir kokio dydžio ji buvo.
Kodėl pinigai „tirpsta“, jei tiesiog guli sąskaitoje?
Sąskaitoje laikomų pinigų nominali suma gali nesikeisti, tačiau jų perkamoji galia dėl infliacijos laikui bėgant mažėja. Tai reiškia, kad ir sprendimas nieko nedaryti turi savo kainą.
Pavyzdžiui, taikant skaičiuoklėje naudojamą 3,25 % vidutinės metinės infliacijos prielaidą, 10 000 € po 15 metų sąskaitoje vis dar būtų 10 000 €. Tačiau jų perkamoji galia 2025 m. kainomis siektų apie 6 190 €. Kitaip tariant, sąskaitos likutis nepasikeistų, bet už tą pačią sumą ateityje būtų galima įsigyti mažiau prekių ir paslaugų.
Todėl vertinant, kur laikyti pinigus ilgesnį laiką, svarbu atsižvelgti ne tik į nominalią sumą, bet ir į infliacijos poveikį jos vertei. Plačiau apie tai, kodėl kyla kainos ir kaip infliacija veikia pinigų vertę, skaitykite straipsnyje apie infliaciją.
Keturi keliai: sąskaita, indėlis, obligacijos, akcijų indeksas
Skaičiuoklė lygina keturis tos pačios sumos scenarijus, kurie skiriasi istorine grąža ir rizika.
Sąskaita. Skaičiuoklėje jai taikoma 0 % grąža. Nominali suma nekinta, tačiau jos realiąją vertę mažina infliacija.
Indėlis. Indėlis leidžia už laikomus pinigus gauti palūkanas, todėl gali sumažinti infliacijos poveikį. Vis dėlto palūkanų normos laikui bėgant kinta ir ne visada viršija infliaciją.
Obligacijos. Obligacijų scenarijus paremtas euro zonos vyriausybių obligacijų indekso istorine grąža. Obligacijų vertė rinkoje gali svyruoti, todėl jos nėra tas pats, kas terminuotasis indėlis ar pinigai sąskaitoje.
Akcijų indeksas. Akcijų indeksas apima daugelio įmonių akcijas, todėl suteikia platesnę diversifikaciją. Į indeksą galima investuoti, pavyzdžiui, per biržoje prekiaujamą fondą (angl. exchange-traded fund, ETF). Istoriškai akcijos pasižymėjo didesne ilgalaike grąža, tačiau kartu patyrė ir didesnius vertės svyravimus.
Skaičiuoklė padeda palyginti skirtingus scenarijus, tačiau nepasako, kuris iš jų jums tinkamiausias. Daugiau apie skirtingus investavimo būdus skaitykite praktiniame gide, į ką investuoti.
Ką reiškia „perkamoji galia“ ir kodėl ji svarbesnė už nominalią sumą
Perkamoji galia parodo, kiek už turimą pinigų sumą realiai galėsite nupirkti, todėl ilgalaikiame palyginime ji suteikia daugiau informacijos nei vien nominali suma. Skaičiuoklė būsimą sumą perskaičiuoja į 2025 m. kainas, kad keturis scenarijus būtų galima palyginti įvertinus infliacijos poveikį. Jei norite įvertinti tik infliacijos poveikį pasirinktai sumai, naudokite infliacijos skaičiuoklę.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Vieno visiems tinkamo pasirinkimo nėra. Norint išlaikyti pinigų perkamąją galią, ilgalaikė grąža turėtų kompensuoti infliaciją, tačiau didesnė tikėtina grąža paprastai reiškia ir didesnę riziką. Skaičiuoklė padeda palyginti skirtingus scenarijus, bet neparenka tinkamiausio sprendimo.
Tai priklauso nuo jūsų tikslų, laikotarpio ir toleruojamos rizikos. Indėlio palūkanos paprastai žinomos iš anksto, o investicijų vertė gali svyruoti, todėl verta vertinti ne tik galimą grąžą, bet ir riziką, pinigų prieinamumą bei infliacijos poveikį.
Ji parodo, kiek būsima pinigų suma būtų verta pagal 2025 m. kainų lygį. Net jei po pasirinkto laikotarpio nominaliai turėtumėte daugiau eurų, jų reali vertė gali būti mažesnė dėl per tą laiką išaugusių prekių ir paslaugų kainų.
„Blogiausi metai“ parodo, kada kiekvienas scenarijus istoriškai susidūrė su nepalankiausia situacija ir kokio dydžio ji buvo. Sąskaitai tai didžiausia metinė infliacija, indėliui – mažiausia metinė palūkanų norma, o obligacijoms ir akcijų indeksui – didžiausias metinis vertės kritimas. Tai padeda įvertinti galimą svyravimų mastą, tačiau neparodo, kas nutiks ateityje.
Skaičiuoklėje galite pasirinkti sumą nuo 100 € iki 10 000 000 €. Skaičiavimo principas nesikeičia: pasirinkta suma palyginama keturiuose scenarijuose, o rezultatai perskaičiuojami į 2025 m. perkamąją galią.
Kaip veikia investavimas į ETF ir nuo ko pradėti
Apie pasyvias pajamas ir pirmus žingsnius – paprasta kalba, be sudėtingų terminų.
