Barbell strategijos portfelis: kaip apsisaugoti nuo kritimo, bet neprarasti augimo

„Barbell“ strategijos portfelis – tai portfelis, kuriame didžioji kapitalo dalis laikoma santykinai saugiame turte, o nedidelė dalis investuojama į rizikingesnes, didelį augimo potencialą turinčias priemones, sąmoningai vengiant vidutinės rizikos investicijų. Šį terminą finansų pasaulyje išpopuliarino rašytojas ir buvęs prekiautojas Nassimas Talebas.

Šiame straipsnyje sužinosite, kaip veikia „barbell“ metodas, iš kur jis kilo, kokias dvi reikšmes turi ir kaip praktiškai susikurti tokį portfelį Lietuvos investuotojui tinkamomis sąlygomis.

Pagrindiniai akcentai

• „Barbell“ strategija (liet. štangos strategija) kapitalą paskirsto tarp dviejų kraštutinumų: itin mažos rizikos ir labai rizikingos portfelio dalies.
• Dažnai apie 85–90 proc. portfelio sudaro mažos rizikos turtas, o 10–15 proc. sudaro spekuliacinės investicijos.
• Vienas pagrindinių šios strategijos privalumų yra siekis apriboti didelius nuostolius, kuriuos gali sukelti „juodosios gulbės“ įvykiai, kartu išlaikant galimybę pasinaudoti labai dideliu augimo potencialu.
• Ši strategija labiau tinka disciplinuotiems investuotojams, kurie geba priimti tai, kad nedidelė portfelio dalis gali smarkiai nuvertėti ar net tapti bevertė.
• Šis terminas turi dvi reikšmes: jis gali apibūdinti viso investicinio portfelio turto paskirstymą arba siauresnę obligacijų portfelio sudarymo strategiją.

Kas yra „barbell“ (liet. štangos) strategija?

Pavadinimas kilo iš vizualaus palyginimo. Įsivaizduokite štangą, kurios svoriai sutelkti abiejuose galuose, o vidurys lieka tuščias. Grafiškai pavaizduotas „barbell“ portfelis atrodo panašiai: viename krašte sutelkta didžioji mažos rizikos turto dalis, kitame mažesnė spekuliacinių investicijų dalis, o vidutinės rizikos turto sąmoningai vengiama.

Principas paprastas. Užuot didelę dalį pinigų skyrę vidutinės rizikos turtui, kapitalą paskirstote tarp dviejų kraštutinumų. Viename jų siekiama kuo mažesnės rizikos: čia svarbiausia išsaugoti didžiąją kapitalo dalį ir sumažinti jos vertės svyravimus. Kitame sąmoningai prisiimama didelė rizika: nedidelė suma investuojama į labai didelį augimo potencialą turinčias priemones, suvokiant, kad ją galima prarasti. Taikant šią strategiją vidutinės rizikos turto sąmoningai vengiama.

Lietuviškai „barbell“ kartais vadinama štangos strategija, tačiau šiame tekste vartosime tarptautinį terminą „barbell“, nes jis dažniausiai pasitaiko angliškuose šaltiniuose ir vaizdo įrašuose. Prieš pradėdami verta bent trumpai susipažinti su investicinio portfelio sudarymo principais, nes visa „barbell“ logika remiasi tais pačiais pagrindais.

Iš kur kilo barbell strategija: Nassim Taleb ir antifragilumas

„Barbell“ požiūrį finansų pasaulyje išpopuliarino Nassimas Talebas. Šią idėją jis aptarė knygoje „Juodoji gulbė“ (angl. The Black Swan, 2007), o vėliau išplėtojo knygoje Antifragile (2012). Talebas teigia, kad patikimai numatyti ateities neįmanoma, o didžiausią žalą gali sukelti reti, netikėti ir itin didelį poveikį turintys įvykiai, kuriuos jis vadina „juodosiomis gulbėmis“.

Iš šios prielaidos kyla ir strategijos esmė. Jei negalite patikimai prognozuoti ateities, verta veikti dviem kryptimis. Didžiąją kapitalo dalį galite laikyti mažos rizikos turte, siekdami sumažinti didelių nuostolių tikimybę. Nedidelę dalį galima skirti rizikingam turtui, turinčiam labai didelį augimo potencialą. Jei galimas nuostolis apsiriboja investuota suma, jis iš anksto aiškus, o potencialus laimėjimas gali daug kartų viršyti rizikuojamą sumą.

Šis požiūris glaudžiai susijęs su Talebo antifragilumo, arba antitrapumo (angl. antifragility), sąvoka. Trapūs daiktai nuo smūgio sudūžta, atsparūs jį atlaiko, o antifragilūs dėl tam tikro lygio netvarkos ir svyravimų gali net sustiprėti. „Barbell“ portfeliu siekiama panašaus rezultato: saugioji jo dalis padeda riboti nuostolius, o tam tikros rizikingos, asimetrinį augimo potencialą turinčios pozicijos gali suteikti didelę grąžą netikėtų rinkos pokyčių metu.

Kaip barbell portfelis veikia: saugusis ir spekuliatyvusis kraštas

„Barbell“ investavimo strategija veikia pagal dviejų kraštutinumų principą, todėl svarbu kiekvieną jų suprasti atskirai.

Saugusis kraštas dažniausiai sudaro didžiąją portfelio dalį (apie 85–90 proc.)

Čia svarbiausia ne uždirbti kuo daugiau, o išsaugoti kapitalą ir sumažinti jo vertės svyravimus. Į šią dalį gali būti įtraukiami iždo vekseliai, trumpalaikės aukštos kredito kokybės valstybės obligacijos, terminuotieji indėliai ir pinigų rinkos fondai. Toks turtas paprastai pasižymi mažesniais vertės svyravimais, todėl gali veikti kaip stabilesnė portfelio dalis. Norint tiksliau sudėlioti šią portfelio dalį, verta suprasti, kuo iždo vekseliai skiriasi nuo ilgalaikių obligacijų.

Spekuliacinis kraštas paprastai sudaro nedidelę portfelio dalį (apie 10–15 proc.)

Su juo sąmoningai prisiimama didesnė rizika, tikintis labai didelės potencialios grąžos. Į šią dalį gali patekti tam tikros augimo akcijos, investicijos į startuolius, kriptovaliutos ar ribotą galimą nuostolį turinčios opcionų pozicijos. Svarbiausia, kad galimas nuostolis būtų iš anksto aiškus ir apsiribotų nedidele portfelio dalimi, o potencialus pelnas galėtų būti gerokai didesnis. Ekonomikoje tai vadinama asimetrine grąža: blogiausiu atveju prarandama tik iš anksto rizikuojama suma, o palankiu scenarijumi galima uždirbti gerokai daugiau.

„Barbell“ metodo esmė yra vengti vidurio. Vidutinės rizikos turtas, pavyzdžiui, kai kurie mišrūs fondai ar vidutinės kredito kokybės įmonių obligacijos, pagal šios strategijos logiką nėra nei pakankamai saugus, nei pasižymi labai dideliu augimo potencialu. Blogiausiu atveju siekiama, kad nuostolis apsiribotų nedidele spekuliacine portfelio dalimi, o didžioji kapitalo dalis išliktų stabilesnė. Geriausiu atveju ši nedidelė dalis gali smarkiai išaugti ir reikšmingai padidinti viso portfelio vertę.

Dvi barbell strategijos reikšmės: turto paskirstymo vs obligacijų

Tai dažnai sukelia painiavą, ypač kai vienu metu skaitomi keli angliški šaltiniai. Terminas „barbell“ turi dvi skirtingas reikšmes, todėl svarbu jas atskirti ir aiškiai suprasti, apie ką kalbama.

Pirmoji reikšmė susijusi su turto paskirstymu (angl. asset allocation), kai sąvokos „saugus“ ir „rizikingas“ gali apimti įvairias turto klases, o ne tik obligacijas. Tai platesnė Talebo idėja, pagal kurią visas portfelis padalijamas į mažos rizikos ir spekuliacinę dalis. Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skirsime būtent šiai reikšmei, tačiau atskirai aptarsime ir obligacijų „barbell“ strategiją.

Antroji reikšmė nėra Talebo aprašytos turto paskirstymo strategijos dalis. Finansų rinkose terminas „barbell“ taip pat vartojamas obligacijų portfelio sudarymo strategijai apibūdinti. Šiuo atveju investuojama į trumpalaikes ir ilgalaikes obligacijas, o vidutinės trukmės obligacijų sąmoningai vengiama. Panašumas tas, kad ir čia pasirenkami du kraštutinumai, tačiau pati strategijos logika ir taikymo sritis skiriasi.

Trumpai tariant, kalbant apie „barbell“ strategiją verta atkreipti dėmesį, ar turimas omenyje visas investicinis portfelis, ar tik jo obligacijų dalis. Tai du skirtingi metodai, nors abu vadinami tuo pačiu terminu.

Barbell obligacijų portfelis: trumpo ir ilgo termino obligacijos

„Barbell“ obligacijų strategija nusipelno atskiro paaiškinimo, nes nors ir čia derinami du kraštutinumai, jų paskirtis skiriasi nuo Talebo aprašytos strategijos. Čia kalbama ne apie saugios ir spekuliacinės portfelio dalių derinimą, o apie skirtingo termino obligacijas.

• Trumpalaikės obligacijos, pavyzdžiui, 1–3 metų trukmės, paprastai yra mažiau jautrios palūkanų normų pokyčiams ir greičiau pasiekia išpirkimo terminą. Todėl, kylant palūkanų normoms, gautas lėšas galima greičiau reinvestuoti už didesnes palūkanas.
• Ilgalaikės obligacijos, pavyzdžiui, 10 metų ar ilgesnės trukmės, yra jautresnės palūkanų normų pokyčiams. Kai palūkanų normos mažėja, jų vertė gali kilti labiau nei trumpalaikių obligacijų, tačiau palūkanų normoms kylant jos taip pat gali labiau atpigti.

Taigi šiuo atveju trumpasis kraštas suteikia daugiau stabilumo ir lankstumo, o ilgasis – didesnį kainos pokyčio potencialą. Vidutinės trukmės obligacijų sąmoningai vengiama, nes strategija orientuota į šių dviejų kraštutinumų derinimą. Jei domina obligacijos, galinčios suteikti ir akcijoms būdingo augimo potencialo, verta pasidomėti konvertuojamosiomis obligacijomis.

Barbell strategijos privalumai

„Barbell“ portfelis gali turėti keletą privalumų, ypač investuotojams, kuriems svarbus rizikos valdymas.

• Didelių nuostolių ribojimas. Kadangi didžioji kapitalo dalis laikoma mažos rizikos turte, strategija siekia sumažinti staigaus ir gilaus rinkos nuosmukio poveikį visam portfeliui.
• Asimetrinė grąža. Jei spekuliacinės pozicijos pasirenkamos taip, kad galimas nuostolis būtų iš anksto ribotas, potencialus pelnas gali daug kartų viršyti rizikuojamą sumą.
• Psichologinis ramumas. Žinojimas, kad didžioji dalis pinigų laikoma mažos rizikos turte, gali padėti ramiau reaguoti į spekuliacinės dalies svyravimus ir išvengti skubotų sprendimų.
• Paprasta suprasti. Ši portfelio struktūra yra gana intuityvi ir nereikalauja sudėtingų modelių, todėl jos pagrindinę logiką lengva suprasti.

Barbell strategijos trūkumai ir rizikos

Svarbu įvardyti ir šios strategijos trūkumus, nes kartu su galimais privalumais ji turi ir savų rizikų.

• Saugi portfelio dalis gali neatsverti infliacijos. Jei labai mažos rizikos turto grąža yra mažesnė už kainų augimą, perkamoji galia pamažu mažėja, net jei nominali pinigų suma nesumažėja.
• Spekuliacinė dalis gali visiškai prarasti vertę. Galimybė prarasti visą šiai portfelio daliai skirtą sumą yra reali, todėl svarbu iš anksto įvertinti, kokio dydžio nuostolį galite toleruoti.
• Atsisakoma vadinamojo vidurio. Tai reiškia, kad portfelyje sąmoningai mažiau vietos skiriama investicijoms, kurios nepatenka nei į labai mažos, nei į labai didelės rizikos kategoriją. Tokios investicijos taip pat gali pasižymėti palankiu rizikos ir grąžos santykiu, todėl tam tikrais laikotarpiais „barbell“ portfelis gali atsilikti nuo paprastesnio, plačiai diversifikuoto portfelio.
• Strategija reikalauja drausmės. Jei pasirenkamos konkrečios saugiosios ir spekuliacinės dalių proporcijos, jas reikia periodiškai peržiūrėti, kad viena portfelio dalis dėl vertės pokyčių netaptų gerokai didesnė, nei buvo numatyta.

Kaip sudaryti barbell portfelį: pavyzdys žingsnis po žingsnio

Šis pavyzdys skirtas tik parodyti, kaip „barbell“ metodas gali atrodyti praktiškai. Tai nėra investavimo rekomendacija. Kiekvienas investuotojas proporcijas ir turto rūšis turėtų pasirinkti pagal savo asmeninę situaciją.

1. Pirmiausia nusistatykite, kiek rizikos esate pasirengę prisiimti. Nuspręskite, ar laikysitės įprasto 85–90 proc. mažos rizikos ir 10–15 proc. spekuliacinės dalies santykio, ar šias proporcijas šiek tiek koreguosite pagal savo situaciją. Norėdami pamatyti, kaip skirtingos investavimo sumos ir laikotarpiai gali paveikti galutinį rezultatą, galite pasinaudoti investavimo skaičiuokle.
2. Sukurkite mažos rizikos portfelio dalį. Ją gali sudaryti iždo vekseliai, trumpalaikės valstybės obligacijos, pinigų rinkos fondai arba terminuotieji indėliai. Svarbiausia čia ne kuo didesnė grąža, o kapitalo išsaugojimas ir mažesni vertės svyravimai.
3. Sukurkite spekuliacinę portfelio dalį. Ją gali sudaryti augimo akcijos, teminiai ETF fondai ar kriptovaliutos. Į šią dalį investuokite tik tiek, kiek galėtumėte sau leisti prarasti, ir rinkitės priemones, kurių galimas nuostolis neviršytų investuotos sumos.
4. Pasirūpinkite, kad turėtumėte vertybinių popierių sąskaitą arba investicinę sąskaitą. Jei dar nežinote, kaip ji veikia, pasidomėkite, kas yra investicinė sąskaita ir kaip ja naudotis.
5. Reguliariai perbalansuokite portfelį. Jei viena portfelio dalis smarkiai išauga arba sumažėja, grąžinkite ją prie pasirinktų proporcijų. Vienas paprastas būdas tai padaryti yra portfelį peržiūrėti kartą per metus. Taip spekuliacinė dalis ilgainiui netaps pernelyg didele viso portfelio dalimi.

Kam tinka barbell strategija (ir kam ne)

„Barbell“ metodas tinka ne visiems, todėl svarbu realistiškai įvertinti, ar jis atitinka jūsų investavimo tikslus ir toleruojamą riziką.

Šis metodas labiau tinka tiems, kurie nori riboti didelių nuostolių riziką, bet kartu siekia išlaikyti galimybę uždirbti iš didelio augimo. Jis taip pat gali tikti žmonėms, kurie ramiai priima tai, kad nedidelė portfelio dalis gali visiškai prarasti vertę, ir mėgsta aiškias, iš anksto nustatytas taisykles.

Tačiau jis mažiau tinka tiems, kurie ieško paprasto, nedaug priežiūros reikalaujančio sprendimo, paremto plačiai diversifikuotu ETF fondu. Jis taip pat gali netikti žmonėms, kuriems sunku emociškai susidoroti su spekuliacinės portfelio dalies svyravimais. Jei dažnas kriptovaliutų ar atskirų akcijų kainų tikrinimas jums keltų stresą, ši strategija greičiausiai nebūtų pati patogiausia.

Barbell vs kitos strategijos

Norint geriau suprasti „barbell“ strategijos vietą tarp kitų investavimo metodų, verta ją palyginti su dviem dažnai minimomis alternatyvomis: klasikiniu 60/40 ir vien akcijų portfeliu.

Pagrindinis skirtumas yra požiūris į rizikos paskirstymą. Vien akcijų portfelis visą kapitalą nukreipia į akcijas, 60/40 portfelis derina akcijas ir obligacijas, o „barbell“ metodas sąmoningai pasirenka du rizikos kraštutinumus ir vengia vidurio.

Apibendrinimas

„Barbell“ strategijos portfeliu siekiama sumažinti didelių nuostolių riziką ir kartu išlaikyti augimo galimybę. Didžioji kapitalo dalis laikoma mažos rizikos turte, o nedidelė dalis investuojama į didelį augimo potencialą turinčias priemones. Tai gana paprastas metodas, kuris kai kuriems investuotojams gali būti ir psichologiškai lengviau valdomas, tačiau jis reikalauja drausmės, reguliarios portfelio peržiūros ir pasirengimo susitaikyti su tuo, kad spekuliacinė dalis gali visiškai prarasti vertę.

Norėdami pradėti kurti savo portfelį, peržiūrėkite investicinio portfelio gidą ir susipažinkite su pagrindiniais portfelio sudarymo principais.

Pastaba: Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nėra finansinė rekomendacija.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)